|
|
|
Vakarų LietuvaKalakutų ūkio principas: nuo lauko iki stalo
Kretingos rajone, Kalniškių kaime, įsikūrusiame Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkyje – intensyvus darbymetis: įmonėms – nuolatinėms ūkio klientėms ar naujai atsiradusiems pirkėjams – suskubus pasirūpinti šventinėmis dovanomis, tenka spėriai suktis priimant užsakymus, sudarant produkcijos išvežiojimo maršrutus, skerdžiant paukščius.
„Didžiuojuosi, kad Lietuva yra didelės NATO šeimos dalimi“
Būtina stiprinti regioninę politiką
Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo rezultatai nėra geri. Nepaisant tam tikrų pastangų, tarpregioniniai socialiniai-ekonominiai skirtumai, matuojami įvairiais rodikliais, tarp dabartinių regionų-apskričių ir jų viduje iš esmės nemažėja arba mažėja, bet per lėtai. Regionuose kuriama per mažai darbo vietų, į kaimiškuosius regionus pritraukiama per mažai investicijų, juose nemažėja socialinė atskirtis. Manau, kad tai prisidėjo prie žmonių migracijos į miestus, taip pat emigracijos į užsienį. Jei būtų efektyvesnė nacionalinė regioninė politika, iš Lietuvos turbūt nebūtų išvykę tiek daug darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Būtina rasti naujų būdų ir galimybių efektyvinti nacionalinę regioninę politiką.
Sugėrovų byla – vėl ant teismo stalo
Klaipėdos apygardos teismas patenkino kretingiškės Virginijos Bazdaraitės apeliacinį skundą dėl Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Dariui Drungilui paskirta galutinė bausmė 6 mėn. po 40 val. dirbti viešuosius darbus visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmės dalis pagal ankstesnį baudžiamąjį teismo įsakymą. Be to, pagal BK 182 str. 1 d., 233 str. 1 d. kretingiškis buvo išteisintas, o pagal BK 182 str. 3 d. byla nutraukta. Iš D. Drungilo bendrovei „4finance“ buvo priteista 72,41 Eur, o V. Bazdaraitės civilinis ieškinys atmestas.
Reikia kurti vertybinę atsvarą
Ar lietuvių kalba Lietuvoje tebėra valstybinė?
Treji metai Šilutėje gyvuoja neformalus visuomeninis diskusijų klubas, pasivadinęs 17.17. Kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį 17.17 val. susirinkę klubo nariai diskutuoja jų pačių pasirinkta aktualia tema. Diskusijos mintys publikuojamos Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“. Praėjusį trečiadienį buvo diskutuota, ar lietuvių kalba Lietuvoje – vis dar valstybinė.
Atostogų parkas – nauja poilsio sala pajūryje
Praėjusį savaitgalį vos 4–5 kilometrus nuo Baltijos pajūrio nutolusiame Kretingos rajono Žibininkų kaime buvo oficialiai atidarytas Atostogų parkas, veikiantis apkritus metus, vienu metu žiemą galintis priimti apie 400, vasarą – apie 800 lankytojų.
Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje – apie žydus šalia mūsų
Spalio 23 dieną ne vienam Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos moksleiviui, miestelio gyventojui buvo proga atsigręžti į praeitį – vyko baigiamasis „Žydai šalia mūsų“ renginys. Šiek tiek medžiagos apie kelių šimtmečių žydų gyvenimą miestelyje yra sukaupta gimnazijos muziejuje. Rugsėjo 23iąją – Holokausto Lietuvoje atminimo dieną – ne viena klasė lankėsi žudynių vietoje, veikė meninė instaliacija. Dar yra galima užrašyti senesniųjų tryškiškių atsiminimų, nors tokių žmonių, kurie patys prisimintų miestelio žydų gyvenimo detales, vis mažėja, o atmintis ne visada išlaiko esminius dalykus.
Išsaugoti istorinę atmintį
Lietuvoje turbūt retas žino, kad spalio 30-ąją Rusijoje kasmet minima Politinių represijų aukų atminimo diena. Dar 1974 m. spalio 30 d. Sovietų Sąjungoje paskelbta Politinių kalinių diena. Tačiau tai padarė ne valstybė, o Mordovijos ir Permės politiniai kaliniai. 1991 m. spalio 18 d. Rusijos Federacijos Aukščiausiosios tarybos sprendimu Politinių kalinių diena įrašyta į valstybinį kalendorių kaip Politinių represijų aukų atminimo. Ji svarbi mums visiems. Kaip Palangos meras kapinių plėšiku tapo
Palangos meras Š. Vaitkus yra palyginti jaunas vyras, tai gal ir nepamena, kaip sovietų okupacijos laikais smagindavosi miestų ir kurortų pradedantieji plėšikai. Tamsų vakarą gauja su silikatine plyta iššokdavo iš už kampo prieš vienišą praeivį ir pateikdavo tokį verslo pasiūlymą: „Pirk plytą, 5 rubliai.“ Praeivio pasirinkimas buvoribotas: arba perki plytą, arba į plytą atsitrenki. Ką darys žmogus. Uždarbis plėšikams nedidelis – užtat žvengo kiek! Toks pat pasirinkimas jau kitą vasarą laukia ir visų Palangos svečių: „Pirk plytą, 5 eurai.“ Anksčiau kurortai net Lietuvoje būdavo kaip kurortai – tik atvažiuok. Palangoje nuo šiol bus ne kaip pas žmones: nori nusimaudyti – pirk Š. Vaitkaus plytą. Biznis kurortui dar mažesnis negu plėšikų, greičiau jau nuobiznis, nes didžiąją dalį tų pinigų sušlamš firmelė, už kelis milijonus eurų galbūt jau gaminanti užtvaras ir pinigų surinkimo rėčius, užtat žvengo iš žmonių – dar daugiau. Žibininkuose gyvenantis mano tėvas vasarą tuo pačiu važiavimu į kapus ar į krautuvę dar įsimesdavo į bagažinę vieną kitą užaugintą morką, bulvę, salotą ar svogūną. Ir keli eurai prie pensijos, ir pasižmonėdavo, nes per dienas – vienas. Dabar ir prieš jo, Palangos valsčiaus gyventojo ir Palangos bažnyčios parapijos nario nuo pat krikšto dienos, nosį iškils konservatyvi Š. Vaitkaus plyta: „Seneli, nori į bažnyčią? Pirk plytą.“ Ant kapų? Dar vieną! Duonos? Še tau, Sibiro tremtiny, trečią Palangos konservatoriaus, už kuriuos balsuoji nuo partijos įkūrimo, plytą už 5 eurus. Kiek Užpelkių ar Žibininkų žmogui kainuos duona? Š. Vaitkaus formulė: x (duonos kaina) + y (7 km degalų kaina) + 5 EUR = Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų socialinis jautrumas žmonėms, kurie galbūt tik kartą metuose gali vaikams parodyti jūrą. Apie kapinių lankymo apmokestinimą net kalbėti neišeina.Iš šio taško žiūrint sovietmečio banditėlių „know-how“ pritaikęs Palangos meras išrodo beveik kaip kapinių plėšikas. Ir dėl ko? Dėl kelių sudilusių euro centų.
|
|
