Jauna pora – 29 metų kretingiškė Donata Rudytė ir jos bendraamžis mylimasis iš Vilniaus rajono kilęs German Rudnev leidosi į įspūdingą kelionę – per beveik 10 mėn. jiedu pabuvos Peru, Bolivijoje, Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Paragvajuje, Ekvadore ir Kolumbijoje. Ir šias šalis jie pažins ne tokias, kokios pateikiamos tursitiniuose kataloguose – keliautojai pėsčiomis žygiuoja kalnais ir grožisi įspūdinga gamta, o vietinių gyventojų kultūrą pažįsta apsistodami jų namuose.
Šiuo metu D. Rudytė ir G. Rudnev yra Peru, prie Titikakos ežero, ir šiomis dienomis turėtų kirsti Bolivijos sieną. „Jaučiame, kad kelionė tik prasidėjo, nors keliaujame jau du mėnesius. Tikimės sugrįžti į Lietuvą vasaros pradžioje arba viduryje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Rudytė ir G. Rudnev.
Pora mielai savo įspūdžiais dalijasi socialiniame tinklapyje „Facebook“, specialiai šiai kelionei sukūrę puslapį „The Trail Ahead“.
„Iš aplankytų vietų Peru didžiausią įspūdį paliko 9 dienų žygis Andų kalnuose – Uaiuaš (Huayhuash circuit), nutolęs Kotauasi kanjonas, bei kopimas į Čačanio (Chachani) ugnikalnio viršūnę netoli Arekipos miesto. Huayhuash kalnų bei Kotauasi kanjono grožis tiesiog stulbina, o užkopus į 6 tūkst. metrų ugnikalnį apima neapsakomas jausmas, na ir vaizdas yra nepakartojamas, – pasakojo keliautojai. – Pats Maču Pikču (Machu Picchu) griuvėsių kompleksas irgi palieka didelį įspūdį, tačiau tas paveiksliukas, kurį matome taip dažnai medijoje, sumenkina nuostabą, patiriamą ten patekus.“
- Audronė GRIEŽIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-10-30
|
|
Nijuolė Vasiliauskienė paruodė, kuokiūs luopšiūs seniau Žemaitėjuo sopdava vakos.
|
Liaudie yr sakuoma: jegu mama mažam vakou nedainiava luopšėnės, ta ons ožaugs kėitašėrdis, bus najautros. Tū pati galieto patvėrtintė ėr Kretinguos moziejaus Etnuokultūras skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė, katra papasakuojė ne tik apie Žemaitėjuo puopoliarės luopšėnės, bet ėr apie maža vaka gyvenėma tamė kraštė nu pat gėmėma.
Luopši nanukabindava ėlga
Senas laikas, sakė Nijuolė, kuožnuo šeimuo bova tėik vaku, kėik Dėivs davė. Na kap dabar ka jaunims planou, kėik vakuteliu augint. Kūdikelios seniau priiminiejė tik pribuviejės, bet, atruoda, ėr dabar tas pats i mada paren. Pribovieje ož darba būtėna reikiejė atsidiekavuotė. Je šeima naturiejė pinigu, idoudava audekla gabala arba iš maista ku nuors – kiaušiu, svėista, smetuonas. Tik gėmusi vaka tujau nuprausdava geldelie ėr doudava mama pamaitintė, bet priš tai paržegnuodava. Pirmiausia kūdiki paruodydava tievou, paskiau – ėr kitims šeimuos nariams, ypač vakams, je naujagimis tuo šeimuo bova ne pėrms.
„Kretinguos rajuona Bodriu apylinkies par ekspedicijės esam ožrašė, kap pri kūdiki kvėisdava. Sakydava: „Atekėt paveiziet, ku gondrus pru kamėna imetės“, – pasakuojė N. Vasiliauskienė.
Luopšys būdava pri tievu luovas vėsa laika, nes vaku atsėrasdava tonke – je ne vėins, ta kėts būdava golduoms i tu luopsi ėr sopams.
Siedninkielis (čiužinielis) – šiaudėnis. Bet ėr dabar daugelis čiūžinius ded šiaudėnius diel tuo, ka yr sveikiausia. O puodėškelė būdava ėš plunksnu, nadėdėlė, bet nabova tep, kap dabar, ka daug kas vėsai anuos naded. I drobolė vaka vystė dėdėle stėpre, kad, kap muoterėškas sakė, tas vaks „ni krust“: kuojės tėise toriejė būt ėlga. Nu, gal ne lig metu, bet lig posės ta tėkra. Galva, kap ėr dabar, apmaudava kepurelė, plėkuos nikumet nalaikydava. O tūte (čiolptoka) būdava ėš noskosta ėr ėšdžiuovinta avėkaili. Dar tonke vakou doudava skodoreli, i anu idiejė dounas, pamėrkytas i cokru – ka vaks mažiau kaukto, ramesnis būtu. Prikėš, būdava, pri bornelės, ėr tas vaks skane čiolps. Dabar dažna mamas ar teče čiut prakotosi vaka jau neš pri veidruodi, ka ons savė pamatyto. O seniau tuo nalesdava, sakydava narek. Dar iduome, ka plaukeliu ėr nageliu nakėrpdava ligi metu. O tošti luopši nagaliejė soptė diel tuo, ka pėkta dvasė napakėnktu. Ka jau vaks nuoriedava pradiet vakštiuot, liob ponti, katru tieva toriejė ūkie gyvuliams pontiuotė, parpjautė – sakydava, ka vaka kuojės nabūto „sorėštas“, gera vakštiuoto.
- Dovilė URNIKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-10-23
|
|
Nors turgui tenka atlaikyti didelę konkurenciją su prekybos centrais ir internetine prekyba, tačiau jį renkasi žmonės, norintys natūralių ir sveikų maisto produktų, vertinantys asmeninį santykį su pardavėju.
|
Ilgą laiką Kretingos turgus buvo garsus visoje Lietuvoje savo padėvėtais rūbais – sklandė legendos, kad čia lankėsi netgi garsūs dizaineriai. Tačiau Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis pastebi, kad dabar turgų garsina ne tik „skudurynai“ – jį vis dažniau atranda jaunos šeimos, ieškančios kokybiškų, tiesiai iš ūkių atvežtų maisto produktų, norinčios šilto bendravimo su pardavėjais bei siekiančios sutaupyti.
Turgus – tai ne tik prekyba, bet ir žmonių susibūrimo, bendravimo vieta. Tuo įsitikinęs Kretingos turgaus direktorius N. Tertelis, pabrėžęs, kad turgaus prekeivis visų pirma jaučia atsakomybę už savo produkcijos kokybę, nes žino – kartą sugadinus reputaciją, kitą kartą prie jo prekystalio eilės nebebus.
Degina nuostolius
Vis dėlto prekybos centrų plėtra ir populiarėjanti internetinė prekyba sudaro rimtą konkurenciją turgaus prekeiviams. Šiemet Kretingos turgaus administracijai teko iššūkis bristi iš nuostolių, kurių 2017 metais buvo susidarę beveik 8 tūkst. Eur.
Pasak Kretingos turgaus direktoriaus N. Tertelio, pasiteisino mestos „gelbėjimo priemonės“: rajono tarybos sprendimu, buvo pakeltos kainos už prekybos vietas, kurios iki tol nebuvo judintos visą dešimtmetį, turgaus administracijai perduotas ir miesto mugių organizavimas, taip suteikiant galimybę papildomai užsidirbti.
„Aišku, pakeltomis kainomis prekeiviai nesidžiaugė, nors buvo ir tokių, kurie tiesiai šviesiai pasakė, kad jos galėtų būti ir dar aukštesnės. Davė naudos ir miesto mugių organizavimas, kurių šiemet buvo penkios – jos sudarė 18 proc. mūsų pajamų“, – sakė N. Tertelis, suskaičiavęs, kad per devynis šių metų mėnesius pavyko pasiekti daugiau kaip 7 tūkst. Eur pelną, tad pernykščio nuostolio belikę apie 750 Eur.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-10-16
|
|
Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą – įkūrė Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.
|
Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą, įkurdami Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.
Svarbu – ne vardas, o saviraiška
Asociacija vienija kelias dešimtis kuriančių žmonių iš Žemaitijos regiono – Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Plungės, Skuodo, Rietavo. „Mes bendraujame tarpusavyje, rengiame šventes, į kurias pasikviečiame svečių iš visos Lietuvos. Šįkart į mūsų pirmojo 5-erių metų jubiliejaus šventę be nuolatinių dalyvių atvyko tolimų svečių – skaitovų bei muzikantų – iš Kauno, Kėdainių, Kupiškio“, – kalbėjo asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ įkūrėjai G. ir J. Tiškai.
Kūrėjų veikla nėra sisteminga – ji įvyksta proveržiais, todėl, pasak J. Tiškaus, visi „sublizga“ suvažiavę į šventes, – todėl ir buvęs sumanytas toks asociacijos pavadinimas. O į tradicinę asociacijos rengiamą poezijos šventę, tarsi į derlingą kūrybos kraitę, žmonės suveža tai, ką sukuria per ilgus vasaros vakarus.
„Tuos žmones mes vadiname liaudies poetais, nes neįgaliajam kūryba yra labai stipri dvasinė terapija. Čia jie nesidrovi vieni kitų: susirinkę su įvairiomis savo negaliomis, bet būdami tarp savų, jie pamiršta apie ligas. Juos pagauna kūrybos džiaugsmas ir jei nors trumpam pasijaučia sveikais“, – tvirtino pašnekovai.
G. Tiškuvienė patikino, jog jų sambūriui nėra svarbu kuriančiojo vardas, jo praeitis ar užimamos pareigos, o tik– pats žmogus: „Mes taip pat nevertiname – geriau ar prasčiau skamba jo poetinis žodis ar muzika, svarbiausia yra tai, kad žmogus kuria ir taip išreiškia save.“
- Dovilė URNIKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-09-25
„Noras gyventi buvo didesnis už baimę dėl baudžiamosios atsakomybės“, – teisme sakė 50 metų klaipėdietis Saulius Gustys, prisipažinęs Šilutės ir Kretingos rajonuose auginęs kanapes ir tikino tai daręs tik todėl, kad pasigamintų vaistų nuo vėžio. Su juo į kaltinamųjų suolą sėdo ir 48 metų Linas Kelpša, kuris kaltinamas padėjęs S. Gusčiui auginti kanapes.
- Dovilė URNIKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-09-04
|
|
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė–Tamašauskė (pirma iš kairės) kartu su kolegėmis dalį būsimo maršruto objektų pristatė per pėsčiųjų žygį „Už laisvę“.
|
Jau įpusėjo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“, kurį užbaigus ir vietiniai gyventojai, ir turistai galės interaktyviai susipažinti su 7 laisvės kovų objektais.
Keliaujant naujuoju maršrutu, tereikės išmaniuoju įrenginiu nuskaityti QR kodą ir ekrane pasirodys videomedžiaga – kraštotyrininko pasakojimas apie lankomo objekto istoriją, pagardintą daugeliui nežinomais faktais.
Toks interaktyvus maršrutas Kretingos rajone rengiamas pirmą kartą, tad šios iniciatyvos autorė – vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė–Tamašauskė neslėpė, kad stengiamasi apgalvoti visas smulkmenas ir padaryti kuo mažiau klaidų, tikintis, jog šis projektas turėtų tęstinumą, ateityje atsirastų daugiau panašių maršrutų.
Objektai – lengvai pasiekiami ir skirtingi
Pasak B. Barkauskaitės–Tamašauskės, rengiant maršrutą, ilgai spęsti, kuriuos objektus į jį įtraukti nereikėjo, nes Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius nuolat renka informaciją ir ją archyvuoja, tad yra sukaupęs daug medžiagos.
Be to, biblioteka nuolat rengia ir virtualius maršrutus, kuriuos galima pamatyti internete, paspaudus nuorodą kraštogidas.lt.
B. Barkauskaitė–Tamašauskė pasakojo, kad šįkart, rengiant interaktyvų laisvės kovoms atminti skirtą maršrutą, siekta, kad keliautojui būtų nesunku pasiekti objektus, šie būtų skirtingo tipo, o juos pristatantys kraštotyrininkai galėtų papasakoti ne tik viešai prieinamą informaciją, bet ir cituoti žmonių prisiminimus.
Tad į maršrutą buvo įtraukti šie objektai: paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Kretingoje, Lietuvos partizanų kapas, Lietuvos kariuomenės savanorio, brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas, Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, Šv. Antano rūmai, KVD-MVD-MGB Kretingos apskrities skyriaus pastatas ir kryžius 1944–1953 m. Kretingos apylinkėse žuvusiems žemaičių apygardos kardo rinktinės partizanams atminti.
- Dovilė URNIKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-08-28
Daugiau kaip pusė visų užregistruojamų nusikalstamų veikų per metus Palangoje įvyksta vasaros sezono metu. Taigi tuomet, kai šį kurortinį miestą užplūsta poilsiautojai, nusiteikę pasimėgauti saulėtais orais ir pramogomis, policijos pareigūnams tenka daugiausiai darbo, užtikrinant viešąją tvarką ir išaiškinant nusikalstamas veikas. Pokalbis apie tai – su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu.
- Vitalija VITKAUSKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-07-24
|
|
Elevatoriaus atidarymo juostelę kerpą (iš kairės) Asta Vaičiulytė, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Steponas Baltuonis ir Virginijus Domarkas.
|
Liepos 20 dieną Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje dirbti pradėjo naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų.
Elevatoriaus statybos užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė, turinti grūdų elevatorius Kėdainiuose, uoste Rygoje. Didžiausias – 125 tūkst. tonų – yra Rygoje. Grūdų supirkimą Kretingoje vykdo viena grupės įmonių. Uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex Agro“ dar užsiima trąšų, kitų žemės ūkio žaliavų tiekimu ūkininkams.
Bendrovės „Imlitex Agro“ vadovės Astos Vaičiulytės teigimu, jų kompanija aktyviai didina grūdų supirkimo apimtis ir tiesioginę prekybą pasaulinėse rinkose, todėl plečia šiai veiklai skirtą infrastruktūrą. Naujo elevatoriaus statybai Kretinga pasirinkta dėl patogios geografinės padėties. „Čia supirktus grūdus patogu tiek gabenti į Klaipėdos uosto terminalus ir krauti į laivus, tiek išvežti Lietuvoje esantiems klientams“, – sakė jinai.
Lietuvoje auginami grūdai – javai, aliejinės ir ankštinės kultūros į naująjį elevatorių Kretingoje bus priimami ištisus metus. Elevatoriuje įrengta itin moderni šveicariška „Buhler“ firmos džiovinimo-valymo įranga. „Dėl savo veikimo tikslumo „Buhler“ pagaminta įranga tarp džiovyklų vadinama tikru „Rolls–Royce“, – apie įrangos pranašumą sakė „Imlitex Agro“ Kretingos elevatoriaus vadovas Steponas Baltuonis. Grūdams džiovinti naudojamos gamtinės dujos, kurios, S. Baltuonio pastebėjimu, yra aplinkai draugiškas kuras. Džiovyklos pajėgumas – 90 tonų per valandą.
|
|
Išspardytos apsauginės grotos bokšto aikštelėje kėlė grėsmę lankytojams.
|
Kretingos rajono Salantų regioninis parkas šiemet imasi įgyvendinti naują projektą – įrengti 2 km pėsčiųjų taką, kuris sujungs 2 svarbius krašto istorinius objektus – Kalnalio kompleksą su bažnyčia ir varpine, kapinaitėmis bei apžvalgos bokštu, iš kurio atsiveria Salanto žemupio panorama, su kitame krante esančiu Imbarės piliakalniu. Tačiau Kalnalio apžvalgos bokštas, nuo kurio prasidės pažintinis takas, – nebe pirmos jaunystės, apniokotas ir lankytojams nekeliantis pasitikėjimo.
Bokšte siautėjo vandalai
Skaitytojų į redakciją atsiųstose nuotraukose matyti išlaužyti Kalnalio apžvalgos aikštelės atitvarai, aprūdijusi pati bokšto konstrukcija, už kapinių išlikę nebaigti rengti laiptai.
Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus neslėpė, jog apžvalgos aikštelė neseniai nukentėjo nuo vandalų, tačiau ji jau sutvarkyta – regioninio parko darbuotojai savo jėgomis suvirino išspardytus metalinius strypus. Ši vieta – gana atoki, jos nestebi nei pareigūnai, nei kameros, todėl M. Šečkui norėtųsi apeliuoti į agresyviai nusiteikusius lankytojus, kad šie nedemonstruotų savo jėgos ne tam skirtoje vietoje.
M. Šečkus sutiko su skaitytojų pastebėjimu, kad bendras Kalnalio apžvalgos bokšto estetinis vaizdas nebėra toks, kaip buvo prieš dešimtmetį – kaip ir kiekvienas daiktas, jis taip pat dėvisi.
„Tačiau grėsmės lankytojams bokštas nekelia, o estetiškai jį sutvarkyti neturime nei fizinių, nei finansinių galimybių, – M. Šečkus patikino, jog pėsčiųjų takui įrengti Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos projekte lėšų nėra numatyta. – Ieškosime kitų būdų, kad atnaujintume ir bokštą.“
- Vitalija VITKAUSKIENĖ
- Vakarų Lietuva
- 2018-07-03
Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių Europoje, kompensuojanti dantų protezavimo paslaugą pensininkams, vaikams, neįgaliems ir iš dalies darbingiems asmenims, tačiau pagal šių žmonių skaičių savivaldybės sudarytose eilėse paslaugos pensininkai laukia nuo 8 iki 2 metų.
