|
|
|
SmiltysNatose išgirdęs žodį...
Daugeliui vasara - ilgai laukto poilsio metas, tačiau Pranciškui Narušiui - Klaipėdos universiteto dėstytojui, profesoriui, Menų fakulteto Džiazo katedros vadovui - pats darbymetis.
E. Radžiaus dramos teatro aktoriai priimami kaip stipriausi
Kretingos Egidijaus Radžiaus dramos teatras dalyvavo Punske įvykusiame Klojimo teatrų festivalyje „Krivūlė - 2006“, kuris buvo rengiamas 19-ą kartą. Teatro vadovo Nerijaus Gedmino teigimu, šis festivalis, kuriame kretingiškiai dalyvavo antrąkart - lyg bendraminčių susibūrimas, kurio negalima laikyti konkursu. Vis tik N. Gedminas džiaugėsi, jog E. Radžiaus dramos teatro pasirodymas buvo vienas paskutiniųjų dalyvių sąraše, o tai reiškia - vienas geriausių ir stipriausių. Šiais metais festivalis tapo dviguba švente, mat Punske jis vyko jau 15-ą kartą. Renginį organizavo Punsko lietuvių kultūros namai bei Lenkijos lietuvių draugija. Iš viso per dvi festivalio dienas Punsko scenoje pasirodė 14 kolektyvų, dalis jų buvo iš Lietuvos. Maždaug 100 vietų salėje žiūrovų netrūko nė vieno pasirodymo metu, tačiau kretingiškių spektaklis susilaukė ypatingo dėmesio.
Į konkursą išvyko trylika E. Radžiaus teatro aktorių, iš kurių šeši pasirodė spektaklyje. Kretingiškiai šiame renginyje suvaidino S.Čiurlionienės-Kymantaitės „Kuprotą oželį“, kurio nauja redakcija festivalio metu buvo parodyta 9 kartą. N. Gedminas teigė, jog tai gana silpna amžiaus pradžios pjesė, tačiau pasitelkus farsinius elementus pavyko pabėgti nuo buitiškumo ir tai neliko nepastebėta. Spektaklyje jaunuosius suvaidinę Antanas Jonaitis bei Dovilė Paulauskaitė pasakojo, jog labiausiai jiems įsiminė specifinė Punsko gyventojų lietuvių kalba, jų pastangos išsaugoti lietuvybę bei nuoširdus palaikymas, kurio sulaukė iš kitų festivalio dalyvių. Spektaklyje vaidmenis taip pat atliko L. Grikpėdienė, V. Lubys bei pats teatro vadovas N. Gedminas. E. Radžiaus dramos teatras yra vieta, į kurią gali ateiti kiekvienas norintis. Nors šis teatras laikomas suaugusiųjų mėgėjų teatru, aktorių amžius - nuo 14 iki 70 m. Vadovo teigimu, teatre vaidinančių žmonių skaičius kinta nuolat. 2006 m. į sąrašus įtraukti 33 žmonės ir tik 5 iš jų dar nespėjo pasirodyti scenoje. Pasak N. Gedmino, su vienais dirbti labai lengva, su kitais sunkiau, tačiau visi čia ateinantys yra lygūs ir visi laikomi aktoriais, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Vienas iš jaunosios kartos teatro aktorių A. Jonaitis prisipažino, jog labai svarbu, kad šiame kolektyve nėra veidmainiavimo ir kiekvienas gali sulaukti draugiškos kritikos. Šiuo metu E. Radžiaus dramos teatras rengiasi lapkričio mėnesį įvyksiančiam Lietuvos mėgėjų teatrų šventės„Atspindžiai“ Žemaitijos regioniniam turui.
Viktorija VAŠKYTĖ
Kretingos kameriniam chorui - antra vieta
Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso I ture sublizgėjęs bei antrąją vietą mišrių chorų kategorijoje užėmęs Kretingos kamerinis choras jau laukia II turo, kuriame taip pat tikisi sėkmės. Vienintelis Kretingoje kamerinis choras, jau beveik penktus metus vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, I konkurso ture surinko net 90,4 balus iš šimto galimų ir tik šiek tiek nusileido I vietą užėmusiam Vilniaus kameriniam chorui „Aidija“ (94,8 balo). Vadovas T. Ambrozaitis teigia, jog tokį aukštą įvertinimą nulėmė ne tik sėkmė, bet ir tai, jog į konkursą choristai vežėsi dar „karštą“ muziką. Chorų konkursas vainikavo įtemptos darbo savaitės pabaigą, kurios metu buvo įrašinėjama antroji šio choro kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto sakralinė muzika“. Jos kūrinių kompozitoriai - A. Remesa bei G. Purlys. Pasak vadovo, šie konkursai organizuojami siekiant apžvelgti Lietuvos chorų lygį ir rengiami likus metams iki kiekvienos dainų šventės. Dalyvius vertino speciali chorvedžių komisija, kuri važinėjo po didžiuosius miestus, tapusius konkurso centrais. Šiemet visos Vakarų Lietuvos chorai rinkosi Klaipėdos universiteto menų fakultete.
Konkurse Kretingos kamerinis choras pristatė 15 minučių programą, kurią sudarė 5 skirtingo žanro kūriniai - nuo sakralinės muzikos iki džiazinės aranžuotės. T. Ambrozaitis teigė, jog tokia stilių įvairove norėta įrodyti neribotas choro galimybes. Kretingos kamerinis choras dažnai pasirodo įvairiuose Lietuvos miestuose, prieš porą metų teko koncertuoti Prancūzijoje, tačiau tokiame konkurse dalyvavo pirmąkart. Nors šį chorą sudaro vos 18 žmonių ( paprastai būna 27-30 ), tai nesutrukdė puikiai pasirodyti bei į savo miestą parvežti I kategorijos diplomą. Iš viso Lietuvoje yra tik 8 pirmos kategorijos mišrūs chorai. Viena iš 12 Kretingos kamerinio choro atlikėjų moterų D. Brazdeikienė, vadovo vadinama pirmuoju choro daigu, teigė, jog iš konkurso parsivežė neišdildomus įspūdžius, kurių neįmanoma perteikti žodžiais - tai reikia pajusti. Tuo tarpu T. Ambrozaitis džiaugėsi, jog po puikaus pasirodymo sulaukė kvietimų koncertuoti. Šiuo metu Kretingos kamerinis choras ruošiasi ne tik II konkurso turui, kuris įvyks spalio 14 dieną Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčioje, bet ir tarptautiniam festivaliui Nidoje „VOX Akademija“, kuriame rugpjūčio 26 dieną Kretingos choristams paskirtas solinis vakaras Senojoje Nidos Liuteronų bažnyčioje.
Viktorija VAŠKYTĖ
Nupiešta poezija
Kretingiškė Asta Naureckaitė kuklinasi ir savęs tikra menininke nevadina – ji norėtų daugiau laiko praleisti prie paveikslų. Tuo pačiu ji svajoja apie pirmąją personalinę parodą, kuri būtų suorganizuota ?iauliuose – sentimentus keliančiame mieste.
Ir gyvenime, ir scenoje aktorė sakosi tikinti kuriamąja minčių galia
Šie metai Klaipėdos dramos teatro aktorei Jolantai Puodėnaitei - ypatingi. Jie žymi ne tik 10 metų kūrybinio darbo šiame teatre sukaktį, naujų vaidmenų brandą, bet, anot menininkės, grįžimo gimtinėn laiką, suartinantį ją su čia esančiais žmonėmis. “Esu jų įvertinta,- sakė aktorė,- ir tai man svarbiausia”.
Jaunosios poetės kūryba įvertinta žinomo poeto premija
Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė - šių metų “Poezijos pavasario” dalyvė, jos kūrybiniai bandymai respublikinės reikšmės renginyje neliko nepastebėti. Iš dvidešimt devynių jame dalyvavusių jaunųjų kūrėjų Rosita buvo vienintelė, kuriai poetas Algimantas Baltakis paskyrė savo premiją. Apie tai byloja įrašas knygoje, kurią autorius padovanojo poetei iš Kretingos: “Tegul šis meilės lyrikos tomelis Jums primins, kad per šį “Poezijos pavasarį” iš visų moksleivių - poezijos skaitymo dalyvių - pasirinkau Jus ir paskyriau Jums savo kuklų prizą - jau aštuntąjį. Laimingo kelio...”. Anot jaunosios poetės, pastarasis įvertinimas - vienas iš didžiausių žingsnių, jos žengtų poezijos taku. Jis padrąsina ir sustiprina tikėjimą, jog esi teisingame kelyje. Griežtą eiliavimo formą - verlibrą - pasirinkusi mergina teigė, jog ją džiugina ne tiek dalyvavimas “Poezijos pavasaryje” ir prieš tai Respublikos jaunųjų filologų konkurse (jame Rosita laimėjo trečiąją vietą), pergalės ir dovanotos knygos, kiek įgyjama patirtis. “Pamažu imi suvokti, ko iš tikrųjų reikia poezijai. Joje yra daug apgaulės,- sakė mergina.- Rasti grynuolį - didelė vertybė”. Dabar pirmieji eilėraščiai, prieš porą metų išspausdinti jaunųjų kūrėjų almanache “Strėlė”, Rositai atrodo naivūs. Svarbią kūrybinę pamoką mergina sakosi gavusi jaunųjų filologų konkurse, kur jos kūrybą vertino poetai Jonas Liniauskas bei Alvydas Šlepikas. Pastarasis jaunąją poetę mokė poetinės technikos subtilybių, pasakė, kaip išvengti būdingiausių klaidų. Paklausta, kodėl savo eiliavimui pasirinko verlibrą, Rosita Garškaitė sakė, jog ši eiliavimo forma suteikia didesnę minties laisvę, galimybę improvizuoti, neįspraudžia kaip rimas į griežtus šiai formai eiliavimo rėmus. Poetas A.Baltakis, aptardamas Rositos kūrybą, pažymėjo, jog pro verlibro griežtumą jos eilėraščiuose prasiskverbia švelnumas ir vidinė šiluma. Paklausta, kas ją veda kūrybiniu keliu, mergina pasakojo, jog polinkį kurti jaučianti nuo mažų dienų. “Dar besimokydama pradinėse klasėse laukdavau mokytojos užduočių, kai reikėdavę sukurti eilėraštį ar parašyti rašinį Tai būdavo atgaiva širdžiai,- pasakojo mergina.- Prieš porą metų atėjusi į “Strėlės” klubą, į kūrybą ėmiau žvelgti daug rimčiau ir už tai esu dėkinga mokytojai Dainai Balčienei, kuri, perskaičiusi mano eilėraščius, patardavo ir paskatindavo toliau rašyti. Į “Poezijos pavasarį”, mokytojos padrąsinta, išsiruošiau paskutinę minutę”. Rosita sakė, jog į eilėraščius sudedanti visa tai, kas ją stebina. Jaunosios poetės akiratyje - ne tik baltos ir juodos gyvenimo spalvos, bet įvairūs jo pustoniai. Pastarieji suformavo jaunos poetės kūrybinį kredo. “Aš negaliu tylėti,- kalbėjo mergina.- Kartais tam reikia drąsos. Džiaugiuosi, jog jos turiu eilėraščiui sukurti, kritikos žodžiams išklausyti ir tuo pačiu augti”.
Drožėjo kūrybos tąsa šeimoje– iki ketvirtos kartos
Šiandien Kretingos muziejuje atidaroma paroda, skirta visoje Lietuvoje garsaus liaudies meistro, kretingiškio Juozo Lukausko 100–osioms gimimo metinėms. Prie? septynerius metus Anapilin išėjusio tautodailininko įskiepytą gebėjimą kaltu „prakalbinti medį“ šiandien tęsia jo šeimos atžalos: 74–erių sūnus Feliksas Lukauskas bei 26–erių proanūkis Tadas Šorys. Kokį Juozą Lukauską mena artimiausi jo aplinkos žmonės ir kokią kūrybos brydę jų gyvenime nubrėžė ši spalvinga ir ryški asmenybė, su F.Lukausku ir T.Šoriu šnekučiavomės jaukią kaimišką sodybą primenančiuose jų senolio namuose, Laisvės gatvėje.
Dvyliktokas išleido poezijos knygą
“Kūryba man – tartum kuras: įsipilu ir važiuoju toliau. Kūryba – tarsi karyba: kariauju su kasdienybe ir dažniausiai auka esu aš pats“, - sakė dvyliktokas Mindaugas Kazbaris, neseniai 300 egzempliorių tiražu išleidęs pirmąją savo poezijos rinktinę „Brūkšniniai kodai“.
Scenos paviliotas
Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro aktorius Valdemaras Povilaitis, švęsdamas jubiliejinę savo gyvenimo ir buvimo šiame teatre sukaktis, linkęs manyti, jog žmogaus prigimtyje užkoduoti nenumatyti posūkiai, kurių esmę pačiam sunku paaiškinti. Teatro senbuvis negalėtų dabar pasakyti, kokiais keliais teatras, tapęs viena svarbiausių saviraiškos erdvių, atėjo į jo gyvenimą ir pasiliko. Visam laikui...
Jaunos poetės pasaulyje - brandi kūrybinė patirtis
Pranciškonų gimnazijos mokinė Benedikta Daukšaitė tapo viena iš respublikinio jaunųjų filologų konkurso nugalėtojų. Užimta trečioji vieta merginai atvėrė kelius dalyvauti “Poezijos pavasario” renginiuose. Baigiamojoje klasėje besimokanti jaunoji poetė džiaugėsi ne tik laimėjimu, bet ir tuo, kad jai nebereikės laikyti vienos iš gimtosios kalbos egzamino dalies - interpretacijos. Paklausta, kada pradėjusi kurti eiles, mergina išsitarė, jog rimčiau į šį pomėgį pažvelgė prieš pusantrų metų. Rašyti, anot Benediktos, skatina vizualioje aplinkoje kritusi į akis detalė. “Aš užrašau viską, ką matau,- sakė mergina.- Bet kartu ir matau, ką rašau. Mano vaizduotė labai plati. Ryškūs vaizdai įsigeria į atmintį ir neduoda ramybės”. Konkursui atrinktas nedidelis pluoštelis eilėraščių tarsi patvirtino rašytojo Tomo Venclovos pasakytus žodžius, jog tikram poetui save išreikšti jų užtenka trijų dešimčių. Konkurso vertinimo komisijos, kurią sudarė tokie žinomi poetai, kaip Jonas Liniauskas, Gitana Montrimaitė, Šlepikas, nuomone, Benediktos Daukšaitės eilėraščiai pasižymi profesionalumu. Jie patarė merginai juos publikuoti kultūros savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Šiaurės Atėnai”. Pranciškonų gimnazijoje yra nemažai kuriančių mokinių. Benedikta pasakojo, jog jie bendrauja tarpusavyje, daug diskutuoja apie kūrybą, pataria vieni kitiems. “Visi rašome skirtingai,- sakė Benedikta.- Turime savitą stilių, temas, formą. Su Mindaugu Kazbariu esame draugai, jis - geras kritikas, ir aš klausau jo patarimų”. Pagyrimo žodžių mergina negailėjo ir savo klasės auklėtojai, mokytojai Joanai Žilaitienei. Ji tikėjo merginos talento galia, ragino dalyvauti įvairiuose renginiuose, konkursuose, kad tik išeitų į viešumą, neliktų su savimi viena. “Pirmą kartą sutikau žmogų, kuris vardan mūsų, savo auklėtinių, tiek aukotųsi,- kalbėjo mergina.- Joana Žilaitienė - mano eilėraščių pirmoji vertintoja ir skatintoja. Jos dėka patikėjau, kad savyje turiu kūrėjos gyslelę”. Paklausta, kaip jaunas žmogus, kuriam tik 19 metų, gali savo kūryba prilygti profesionalams, Benedikta samprotavo, jog nereikėtų profesionalų sureikšminti, nes jie - tokie pat žmonės, kaip ir mes. Kūrybinė branda, anot merginos, ateina labai skirtingu laiku. Vyresni turi didesnę gyvenimo patirtį, o jauni - savitą būties potyrį. “Mes, jaunesni, savaip jaučiam tai, ką rašom. Tuo savotiškumu galime prilygti profesionalams“. Gyvenanti egzaminų nuotaikomis, mergina sakėsi kartas nuo karto vis prisėdanti prie savo eilėraščių, vis juos taisanti, redaguojanti: “Nenoriu, kad pasimirštų konkurso komisijos pasakytos pastabos ir patarimai”.
|
|
