Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kasmet vis kitame mieste rengiamas tradicinis Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalis po 10 metų sugrįžo į Kretingą – išaugęs dalyvių skaičiumi ir žiūrovų ausį lepinantis profesionalesne, sudėtingesne bei įdomesne muzika.

Scenoje – jungtinis tradicinių kanklių ansamblis, kuriam diriguoja Kretingos meno mokyklos mokytoja metodininkė Vilija Vitkauskienė.

Šįkart Kretingos kultūros centro scenoje pasirodė kolektyvai beveik iš 30 ugdymo įstaigų – jie atvyko ne tik iš Žemaitijos bei Klaipėdos krašto – Kretingos, Salantų, Gargždų, Plungės, Skuodo, Šilutės, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Tauragės, Ventos, Vėžaičių, Šilalės, Klaipėdos, Neringos, Palangos, bet ir iš kitų etninių regionų – Marijampolės bei Jurbarko. „Tai, kad ir kitų miestų tautinės muzikos puoselėtojai nori dalyvauti šiame festivalyje, rodo, jog jis turi gerą vardą bei yra vertinamas. Jame pasirodo ne tik iš kitų regionų atvykę meno kolektyvai, bet ir Klaipėdos universiteto ansambliai. Suskamba kanklių, birbynės, skudučių garsai, atlikėjai pasipuošia tautiniais rūbais – visa tai yra gyva mūsų tradicijų tąsa ir tautinės muzikos populiarinimas“,- teigė viena festivalio organizatorių kanklių mokytoja metodininkė Bronė Barzdienė, prisiminusi, kad prieš 10 metų šiame festivalyje dalyvavo 240 dalyvių, o dabar jų – net 400.

B.Barzdienei pritarė ir kolegė kanklių mokytoja metodininkė Vilija Vitkauskienė, mananti, kad šį festivalį galima vadinti mažąja Dainų švente: „Festivalis vyksta XIII kartą – tai yra didžiulė tautinės muzikos sklaida, renginys, kai ir patys muzikantai gali parodyti, ko išmokę, ir paklausyti kitų atliekamų kūrinių. Dalyvavimas festivalyje verčia jam atsakingai pasirengti: vos šventei pasibaigus, jau planuojama kitų metų programa. Auga festivalio meninis lygis, renkami sudėtingesni kūriniai, dirbti kūrybiškai turi ir kolektyvų vadovai – dažniausiai jie patys kuria aranžuotes, taip kūrinius pritaikydami konkrečiam ansambliui“.

Kretingos meno mokyklos mokytojos įsitikinusios, jog dalyvavimas Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalyje jauniesiems muzikantams dovanoja neįkainojamos patirties: jiems tenka ne tik gerai atlikti jau išmoktus kūrinius, bet ir gebėti darniai groti jungtiniuose ansambliuose.

„Tai yra profesionalumo pamokos: tenka pažinti naujus dirigentus ir stovėti scenoje, groti kartu su kitų kolektyvų muzikantais. Gausiausias jungtinis ansamblis yra tradicinių kanklių kanklininkų – jų vienu metu scenoje groja apie pusantro šimto“,- pasakojo V.Vitkauskienė.

Garbė ir didelė atsakomybė suorganizuoti festivalį, kuris jau antrus metus nešioja skambų vardą „Trimitatis“, šįkart teko Kretingos meno mokyklos Tautinių muzikos instrumentų skyriaus mokytojams: B.Barzdienei, V.Vitkauskienei, Danutei Černienei, Donatui Merkeliui, padedamiems entuziastingo mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio. Paramą festivaliui surengti skyrė Kretingos rajono savivaldybė ir Lietuvių liaudies instrumentų muzikos draugijos „Kanklės“ Klaipėdos skyrius.

„Seniau festivalio dieną iš kitų miestų atvykę kolektyvai pasirodydavo įvairiose mokyklose, surengdami tarsi mažus koncertus, o vakarop visi grodavo jau didžiajame festivalio koncerte. Nusprendėme atsisakyti tos idėjos – vietoj tų smulkių pasirodymų festivalio dalyviams surengėme ekskursijas po įdomiausias Kretingos vietas, norėdami taip juos supažindinti su mūsų kraštu. O po koncerto visų dalyvių laukia teatro-studijos „Atžalynas“ spektaklis „Arklio Dominyko meilė“,- pasakojo V.Vitkauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas