Dėkingumą sumezga ir išdalija

Apie tokius žmones, kaip 73-jų Genovaitė Sėmėnaitė, yra sakoma, kad jų gyvenimas netilptų net į kelis romanus. Lyg bangų mūšos, likimo ji nesyk buvo iškelta ir nublokšta - žvelgė mirčiai į akis ir vėl kėlėsi. Senos palangiškių giminės palikuonė šiandien dėkoja Dievui už gyvenimą, o onkologinių ligonių bendruomenei – už bendrystę ir dovanoja kojines, kurių jau primezgė per 400 porų.

Genovaitės Sėmėnaitės megztos kojinės šildo šimtus jos pažįstamų.

Išdalija ir obuolienę

„Kojines pradėjau megzti prieš kelerius metus, kai Kretingoje susibūrė onkologinių ligonių bendruomenė. Visiems savo draugams dovanoju po porą šiltų kojinių, primezgu jų ir broliams pranciškonams bei sesėms vienuolėms. Nunešu kojinių globos namų vaikams, o nunešiotas parsinešu atgal, taisau, permezgu“, - rodydama visą krūvą spalvotų vilnonių kojinių, ekspresyviai kalbėjo moteris.

Pernai, ji sakė, iš viso numezgusi 72 poras kojinių. Tikslų jų skaičių užsirašė savo namų ūkio žurnale, kur veda apskaitą ir fiksuoja kiekvienos dienos įvykius, susitikimus, išlaidas.

Ilgais rudens ir žiemos vakarais ji stoja prie puodų bendrabučio, kur šiandien gyvena, virtuvėje ir verda obuolienes. Jos, Genovaitė tvirtino, jau privirusi net 250 stiklainių ir taip pat išdalijusi. „Obuolių priveža draugės, atiduoda pažįstami, valau juos ir verdu katilais. Argi sėdėsiu dyka per dienas ir dejuosiu? Argi leisi pražūti Dievo dovanai? Nors skauda visą kūną – nuskausminamieji veikia vos kelias valandas, bet, kai esu užsiėmusi, užmirštu skausmus, ligas ir noriu kuo daugiau būti naudinga aplinkiniams“, - tvirtino ji.

Užgrūdinta ligų ir nesėkmių

G. Sėmėnaitė neslėpė, jog prieš keturis dešimtmečius susirgusi vėžiu, ilgainiui savo kūne jį lyg ir prisijaukinusi: „Po pirmojo vaiko gimimo gydytojai gimdoje aptiko gumbą, sako – vėl nėščia. Ištyrus paaiškėjo, kad tai – vėžys. 1967 m. išvažiavau gydytis pas tetą Bronę į Torontą, Kanadoje. Iš 88 kg besvėriau vos 38 kg, - ten taikė spindulinę terapiją ir ėmiau sveikti, - atviravo moteris ir paironizavo. - Spindulių per savo gyvenimą esu gavusi kaip arklys. Kone prieš du dešimtmečius vėžys vėl atsigavo ir pasklido po kūną - buvo operuotas žarnynas. Bet ačiūdie, prieš 8 metus liga, išoperavus tulžį, sustojo. Pagal mano ligos istoriją ir išsaugotus medicinos dokumentus viena studentė rašė diplominį darbą“.

Negana tų bėdų, prieš dvejus metus G. Sėmėnaitė pateko į avariją netoli savo namų, Bajoruose - ją partrenkė automobilis. „Lūžo 7 šonkauliai, prasidėjo vidinis kraujavimas, koma. Koja sutrupinta, be lazdos nebepaeinu“, – rodydama siūlę per visą blauzdą, pasakojo kretingiškė. Dar anksčiau lūžęs peties kaulas buvo sutvirtintas specialiu metaliniu įtvaru, dėl to ji gerai nevaldanti nė kairės rankos.

Neslėpdama gyvenime patirtų bėdų, Genovaitė prisiminė ir vieną skaudžiausių likimo jai suduotų smūgių, kai būdamas vos 24-erių žuvo jos vyras Anatolijus, ties Liepoja sudužus jo pilotuojamam reaktyviniam lėktuvui. Tuo metu jų dukrai Loretai buvo vos 9 mėnesiai.

Senieji albumai – šeimos relikvija

Užauginusi du vaikus – sūnų Liną, dabar gyvenantį Rygoje, ir dukterį Loretą, šiandieną Genovaitė džiaugiasi 3 anūkėmis - Inesa, Lina, Kotryna ir 2 proanūkiais – Aironu ir Vakariu.

Viena iš jos anūkių Inesa Mikalauskaitė apdovanota nuostabiu balsu, ji yra dalyvavo TV projekte „Triumfo arka“, dainavo duetu su Merūnu Vitulskiu.

Būtent Inesai Genovaitė ir ketina palikti senus šeimos albumus, kuriuose – daugybė prieškario Palangos vaizdų su jūros tiltu, statomomis vilomis, parke stovėjusia skulptūra „Laiminantis Kristus“.

Ji išsaugojo ir šeimos nuotraukas, kuriose užfiksuota jos senelių Pranciškaus ir Karolinos Semėnų šeima, giminė, draugai. Senelis Pranciškus gimė 1837 m. – apie tai liudija išsaugotas jo asmens dokumentas, ir, Genovaitės žodžiais, tarnavo pas grafus Tiškevičius. Vėliau abu su sūnumi, jos tėvu Jonu, statę garsiąsias kurorto vilas. Grafas už gerą tarnystę seneliui skyrė žemės sklypą netoli dvaro, kur dabar stovi vaikų darželis „Ąžuoliukas“.

Genovaitės motina Monika Žilytė buvo baigusi 8 klases, ji mokė ūkininkų vaikus, važinėdavo šeimininkauti, žydams padėdavo pardavinėti prekes. „Mūsų šeima išsaugojo žydaitės Saros gyvybę, kai jos tėvus vežė sušaudyti į Dimitravą“, - tvirtino Genovaitė, rodydama žydaitės nuotraukas, adresuotas sesutei Manei, kaip ji vadino Genovaitės motiną Moniką, su užrašytais padėkos žodžiais.

Šiandien G. Sėmėnaitė sakė artimų giminių Lietuvoje nebeturinti. Jos krikšto motina teta Bronė buvusi aktyvi prieškario Palangos jaunalietuvių organizacijos narė – apie jos veiklą liudija daugybė išsaugotų nuotraukų, - besibaigiant karui, išbėgo į Kanadą, o tėvo brolis Stasys – į Argentiną.

Palangoje Genovaitę prieš keletą metų aplankė jos pusseserė Anė Paulina Semėnas, kuri palangiškiams pristatė savo knygą „Beriso lietuviai“ apie emigracijoje gyvenančius lietuvius. Vasarą ją tebetraukia Palanga – jos tėviškė, gimtinė ir kone per visą gyvenimą išvaikščiotos vietos. Į Kretingą, ji neslėpė, atsikrausčiusi prieš 16 metų, kai, gelbstint bankrutavusį sūnaus verslą, prarado prabangų namą kurorte.

Šiandien moteris tvirtino laukianti pavasario, kada rankas galės panardinti į žemę, pailsinti sielą ir pramankštinti kūną. O tuo tarpu jėgas, ji sako, atgaunanti maldoje, rašydama prisiminimus ir telefonu siųsdama artimiems žmonėms eiliuotas žinutes.

• Rašyti komentarą (4)