„Lietuva kaip buvo agrarinė šalis, taip ir liks“, -

užtikrino vakar į Kretingą atvykęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Ministras ir jį lydėję ministerijos, kitų su žemės ūkiu susijusių tarnybų vadovaujantys asmenys Kretingos verslo ir technologijos mokykloje susitiko su Kretingos bei aplinkinių rajonų ūkininkais. Susitikime dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir kretingiškių išrinkta Seimo narė Jolita Vaickienė.

Teisindamasis dėl šaltos salės ir garso technikos gedimo meras Juozas Mažeika (centre) tikino, jog taip norėjo atkreipti ministro Vigilijaus Juknos (dešinėje) ir ūkininkų dėmesį į būtinybę atnaujinti buvusią žemės ūkio profesinę mokyklą ir jos bazę.

Žalia šviesa produkcijos perdirbimui, ekologiniams ūkiams

Trumpoje savo kalboje V. Jukna akcentavo pagrindinius naujos šalies Vyriausybės siekius vystant žemės ūkį: skatinti tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės produkcijos perdirbimą šalyje, kad Lietuvos ūkiai nebūtų vien žaliavos užsienio perdirbėjams tiekėjai, sudaryti kuo palankesnes sąlygas, ypač smulkių ūkių, kooperacijai, atgaivinti žemės ūkio mokslą, specialistų žemės ūkiui ruošimą. „Veršelius iš Lietuvos parduodame į Olandiją, Belgiją, netgi Izraelį. Kitos šalys, kurios supranta tokio eksporto žalą, to nedaro. Štai Vokietija ir Austrija per paskutinius pastaruosius metus į kitas šalis neišvežė nė vieno veršelio“, - kalbėjo ministras, pažymėdamas, jog draudimais eksportuoti gyvulius šio proceso Lietuvoje sustabdyti nepavyks. „Reikia padaryti taip, kad parduoti veršelius į užsienį ūkininkams neapsimokėtų. Lazdele mostelėjus to neįvyks, reikia nuoseklaus darbo, sprendimų“, - teigė V. Jukna.

Ministras pripažino, jog Lietuvoje yra sutrikęs žemės ūkio specialistų rengimas ir profesinio mokymo mokyklose, ir A.Stulginskio bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose. „Greit ne tik žemės ūkio specialistų, bet ir žemės ūkio mokslo nebeturėsime“, - prognozavo ministras. Jo teigimu, Žemės ūkio universiteto gyvulininkystės technologijų specialybės trečiame ir ketvirtame kursuose nebesimoko nė vienas studentas, pirmame yra jų 20, tačiau nežinia, ar jie nepasuks pirmtakų keliu – į kitas specialybes, pvz., odontologiją. Nes gavęs studento krepšelį, po vienerių mokslo metų studentas turi tokią galimybę.

„Čia labai gilios problemos. Turime išsiaiškinti, kiek ir kokių specialistų reikia mūsų žemės ūkiui, numatyti jų studijų tikslinį finansavimą. Keisti dabartinę ydingą studijų politiką“, - sakė V. Jukna.

Žemės ūkio specialistų trūkumą, jų ruošimo problemą akcentavo ir Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika. Jis pažymėjo, jog Savivaldybė ir šį susitikimą organizavo buvusios žemės ūkio profesinės mokyklos beveik nešildomoje, nuo laiko „pavargusioje“ salėje, kad atkreiptų ministro ir jo delegacijos dėmesį, kas iš šios žemdirbių kalvės beliko. „Užtenka Lietuvai čia ruošiamų barmenų ir padavėjų, laikas keisti profesinio mokymo strategiją“, - ragino jis.

Žemės ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis, kalbėdamas apie naują 2014-2020 metų ES paramos laikotarpį, pabrėžė, jog dabartinė Lietuvos ir ES žemės ūkio skatinimo politika nesikerta: pirmenybė bus teikiama ekologiškos, vadinamosios žalios produkcijos gamybai. „Bus reikalaujama ekologiniame ūkyje auginti bent 3 skirtingas augalų rūšis. Ekologiniai ūkiai turėtų integruotis į gyvulininkystę. Tikslas - kad gamyba ūkiuose 100 proc. taptų ekologine. Taip neliktų įtarimų dėl ūkyje gaminamos ekologiškos ir neekologiškos produkcijos maišymo“, - kalbėjo departamento direktorius.

Mažės ES parama stambiems ūkiams

R. Krasuckis ūkininkams priminė ES sprendimą dėl naujo laikotarpio tiesioginių išmokų moduliavimo, kurį taikant 10 proc. mažės išmokos tiems, kurie jų gauna daugiau kaip 5 tūkst. eurų. „Mūsų žemdirbiai, taip pat ir ministerija tam priešinosi, tačiau, deja, teisės aktai dėl to jau priimti“, - pastebėjo jis. R. Krasuckis pažymėjo, jog pasipriešinti išmokų skirstymo moduliavimui gal pavyktų, jeigu sprendimą dėl to priimtų Lietuvos Respublikas Seimas. „Tačiau toks žingsnis greičiausiai pakenktų ateičiai – ES Lietuvai pritaikytų finansines korekcijas. Didžiausią dalį – 50 proc. -išmokų Rumunijai taip nukirpo“, - perspėjo jis. Išmokų moduliavimas turi ir teigiamą pusę – moduliuojant sutaupytos lėšos bus perskirstytos smulkiesiems gyvulių augintojams. „Naujojo laikotarpio išmokos siejasi su Vyriausybės tikslu skatinti gyvulininkystę“, - pažymėjo R. Krasuckis.

Ūkininkai išgirdo, jog 2014-2020 metų paramos laikotarpio tiesioginės išmokos nebus mokamos tiems, kurie negamina žemės ūkio produkcijos. „Lietuvoje tokių yra, deklaruoja pievas ir gamyklas, kuriose ganosi „gyvuliai“ – žiogai. Tiesioginės išmokos yra parama žemės ūkio produkcijos gamintojams, o ne žemės savininkams“, - kalbėjo R. Krasuckis.

Koks bus galutinis ES finansinės 2014-2020 metų laikotarpio paramos paketas Lietuvos žemės ūkiui, paaiškės po to, kai sprendimą dėl paramos priims ES Parlamentas.

Rūpestis, kaip nelikti bežemiais

Stojant į ES buvo susitarta, kad Lietuvos žemę turėsime parduoti ir užsieniečiams. Pratęstas žemės pardavimą užsieniečiams draudžiantis terminas baigiasi 2014 metų gegužės 1 d. Susitikime dalyvavusi Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė pripažino, jog absoliučiai apriboti žemės užsieniečiams pardavimą nepavyks, tačiau tikimasi sukurti tvarką, kuri šį procesą leistų kontroliuoti.

Užsieniečiai ir šiandieną turi galimybę Lietuvoje įgyti žemės. Ji parduodama tiems, kurie mūsų valstybėje gyvena ilgiau kaip 3 metus ir vykdo veiklą, kurios ne mažiau kaip 50 proc. yra žemės ūkio veikla. G. Tumalavičienės teigimu, žemės pardavimas bus ribojamas ir spekuliantams.

Pagal numatomą tvarką pirmenybę pirkti žemę turėtų tie, kurie ją nuomojasi, taip pat besiribojančių žemių savininkai. „Tiek žemės nuomotojams, tiek kaimynams bus keliami kvalifikaciniai reikalavimai būti ūkininku arba bent 50 proc. veiklos turės sudaryti žemės ūkio produkcijos gamyba“, - teigė G. Tumalavičienė.

Šiandieną ribojamas – iki 500 ha - vienam asmeniui leidžiamos įsigyti žemės plotas. Tačiau, kaip pastebėjo G. Tumalavičienė, šį kliuvinį apsukrieji apeina, steigia kitus juridinius vienetus, tampa jų akcininkais ir taip vienose rankose atsiduria kur kas didesni negu 500 ha žemės plotai. Beje, yra įrodyta, kad iki 500 ha ūkis yra efektyviausias. Ateityje numatoma 500 ha apribojimą taikyti ne vienam asmeniui, bet ir su juo bei jo artimaisiais susijusioms bendrovėms.

Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, ragindamas žemdirbių savivaldos organizacijas imtis žygių, kad žemė nebūtų parduodama užsieniečiams, susitikime dalyvavusiam Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Jonui Talmontui įteikė Žemaitijos vėliavą su užrašu „Patria – Una“ – „Tėvynė viena“.

*

Kretingos rajono žemdirbiai jau gavo 15 mln. Lt tiesioginių išmokų už 2012 metus. Dar 5 mln. Lt turėtų gauti per artimiausius 2 mėnesius.

• Rašyti komentarą (4)