Nors viešai korupcija piktinasi, bet esant progai kyšį duotų

Nors visuomenė viešai deklaruoja pasipiktinimą korupcija, tačiau realiame gyvenime retas žmogus atsisako galimybės „pagreitinti“ reikalo sutvarkymą, jei tik tam yra progos. Tad šiek tiek perskirsčius darbo funkcijas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), mininti 16 metų veiklos sukaktį, siekia koncentruotis ties svarbiausiais tyrimais bei skatinti visuomenės aktyvumą.

„Mūsų tarnyba nebetiria policijos bei muitinės pareigūnų korupcijos apraiškų, nes šios įstaigos jau turi stiprias savo imuniteto tarnybas, kurios atlieka vidaus tyrimus. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų tarnyba turi mažiau darbo – jis tiesiog kitaip perskirstytas ir dabar galime koncentruotis ties, pavadinkime, rimtesniais tyrimais“,- sakė STT Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas.

Anot jo, šiuo metu STT pareigūnams daugiausiai tenka narplioti galimos korupcijos atvejus statybos leidimų išdavimo, teritorijų planavimo, viešųjų pirkimų, viešųjų paslaugų administravimo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų projektų srityse. „Korupcijos tyrimai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi visuomenei. Tačiau taip nutinka tik dėl to, kad užtrunka kai kurie procesiniai veiksmai, pavyzdžiui, tenka laukti specialistų išvadų“,- paaiškino A. Juršėnas.

Per 2012 metus STT Klaipėdos valdyba pradėjo 24 ikiteisminius tyrimus, o iš viso, su ankstesnėmis, tiriamos 62 bylos.

STT pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus, kaip ir policijos pareigūnų, kontroliuoja prokurorai. Todėl, anot STT atstovų, kartais visuomenė klaidingai suvokia, kad dėl vieno ar kito korupcijos skandalo baigties yra atsakingi tik šios tarnybos pareigūnai.

„Žmones labai domina korupcija įtariamų asmenų sulaikymas, tačiau jų tyrimų rezultatai – nelabai. Kita vertus, ikiteisminis tyrimas ne be reikalo taip ir vadinasi: juk tiriant atvejį įrodymai gali ir patvirtinti, ir paneigti įtarimus. Tad normalu, kad ne kiekvienas ikiteisminis tyrimas baigiasi bylos perdavimu į teismą, o ir teisme žmogus gali būti ir išteisintas, ir nuteistas“,- teigė STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.

STT Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas (nuotr. dešinėje) bei Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas pastebi, kad jų atstovaujama įstaiga neretai mistifikuoja ir žmonės ne visada žino, kokiais atvejais jie į ją gali kreiptis.

Pašnekovų pastebėjimu tai, kad korupcija įtariami asmenys būna sulaikomi kaukėtų STT pareigūnų, kurie uždeda antrankius – visuomenėje yra pernelyg sureikšminama: šie atvejai nėra tokie jau dažni. „Kaukes pareigūnai dėvi tik dėl to, kad nenori būti atpažinti. Mūsų darbuotojų nėra daug, todėl juos būtų lengva identifikuoti, jei jų nuotraukos patektų į laikraščius. Kaip tada pareigūnas slapta, nesukeldamas abejonių, galėtų išsiaiškinti kokio nors asmens kyšininkavimą? - paaiškino A.Juršėnas. – Be to, antrankiai suimamam asmeniui uždedami ir dėl jo paties saugumo – streso situacijoje jis gali skubėti naikinti dokumentus, griebti šautuvą iš stalčiaus ar pakelti ranką prieš save. Turime numatyti visus galimus atvejus“.

A.Juršėnas teigė, kad STT tarnyba visoje Lietuvoje kiekvienais metais sulaukia apie 1 tūkst. gyventojų prašymų bei skundų, tačiau tik 5-7 proc. jų būna nurodyta reali priežastis pradėti domėtis tam tikro asmens veikla.

„Žmonės STT šiek tiek mistifikuoja ir nežino, kokiu klausimu į ją reikia kreiptis. Todėl sulaukiame ir skundų tokių asmenų, kurie pyksta, kad buvo atleisti iš darbo arba yra nusivylę teismais – jų logika tokia: kadangi teisėjai nepriėmė palankaus sprendimo, vadinasi, jie yra korumpuoti“,- pasakojo A. Juršėnas.

Anot pašnekovų, nors dažnai girdimos kalbos apie korupcijos apraiškas kokioje nors įstaigoje, tačiau į STT žmonės kreipiasi tik vedami asmeninių motyvų – kai patys nukenčia nuo korumpuotų valdininkų. Tad ne už korupcijos tyrimus ne mažiau svarbi yra ir prevencinė veikla, kuri, anot L. Barišausko, niekada nebus baigtinis procesas.

„Turime numanyti, kur gali būti grėsmė korupcijai kilti ir į tai parodyti pirštu,- sakė L.Barišauskas, bet, paklaustas, kaip į tuos parodymus pirštu reaguoja savivaldybės, turėjo pripažinti. – Įstatymuose yra numatyta, kad už korupcijos prevenciją atsako įstaigos vadovas. Bet kaip jis atsako – nėra aišku. Pavyzdžiui, dar prieš trejus metus buvo atlikta Kretingos rajono savivaldybės Korupcijos prevencijos programos priemonių plano analizė. Nors buvo nurodyta ne viena pastaba ir pasiūlymas, tačiau nebuvo jokios reakcijos“.

*

Į STT gali kreiptis kiekvienas asmuo, kuris mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kreiptis galima raštu, visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 33 33, elektroniniu paštu adresu - pranesk@stt.lt, faksu (8 5) 266 33 07 arba pranešimu STT interneto svetainėje (www.stt.lt).

• Rašyti komentarą (8)