Ledas vos atlaikė žvejų ir smalsuolių būrį

Savaitgalį Pesčių tvenkinį iš žiemos miego pažadino čia iš visos Žemaitijos sugužėję žūklės mėgėjai - įvyko tradicinė Žvejų šventė, šiemet suskaičiavusi devintuosius savo gyvavimo metus. Žuvis artyn savo ekečių vilioję žvejai juokavo, kad varžybose svarbu kiekvienas gramas, tačiau nė kiek neliūdėjo ir sužinoję, kad daugiausiai laimikio visgi pasisekė pagauti iš Gargždų atvykusiai „Gėmbelės“ komandai.

I vietą iškovojo gargždiškiai (iš kairės) Valerijus Krasulinas, Aivaras Martišius bei Paulius Normantas, sužvejoję 1,575 kg žuvies.

„Gėmbelės“ komandos vyrams – Pauliui Normantui, Valerijui Krasulinui ir Aivarui Martišiui – pavyko sugauti 1,575 kg žuvies ir pelnyti Imbarės seniūnijos seniūno Antano Turauskio įsteigtą I vietos taurę. Antrąja vieta liko patenkinta ir „Daukšinių“ komanda – Virginijus Daržinskas, Rimantas Valinskis bei Aurimas Daukša bendrą kraitį pripildė 1,34 kg žuvies. Trečioji vieta atiteko Salantų medžiotojų klubui, kurio komandoje žvejoję Jonas Galdikas, Artūras Rozgus bei Antanas Rozgus sugavo 1,315 kg laimikio.

Varžybų teisėjams Sauliui Alonderiui bei Antanui Valinskiui suskaičiavus rezultatus, paaiškėjo, kad asmeninėje įskaitoje tarp 57 dalyvių geriausiai pasisekė „Gėmbelės“ nariui Aivarui Martišiui, sužvejojusiam 930 g žuvies. Antroji vieta atiteko Alvydui Jonaičiui iš „Sėkmės garanto“ komandos, sugavusiam 870 g žuvies, trečioji vieta – Andriui Zajančauskui iš komandos „Du Andriai“, sužvejojusiam 615 g laimikio.

Pesčių tvenkinys, kuriame Andrius Zajančauskas yra pagavęs didžiausią ešerį savo gyvenime, ir šįsyk buvo palankus – varžybose jis pelnė III vietą.

Visų varžybose dalyvavusių 19 komandų per tris valandas pagautos žuvies bendras kiekis – daugiau negu 12,5 kg.

Bičiuliška konkurencija

„Ne rezultatai yra svarbiausia. Čia pailsėti atėjau“,- tikino salantiškis Virginijus Daržinskas, kai iki varžybų pabaigos ir rezultatų skaičiavimo bebuvo likusios vos kelios minutės. Tad jis ir vietą savo eketei gręžti sakė pasirinkęs ne pagal tai, kur žuvų daugiausiai būtų, bet kad – arčiausiai muzikos ir žiūrovų.

„Man nepatinka avilyje būti“,- į tolėliau susispietusius žvejus ranka numojo V. Daržinskas, kuris šioje šventėje užpernai su komanda buvo laimėjęs pirmąją vietą.

Visgi ir čia jis negalėjo ramiai atsipūsti – vos už kelių žingsnių nuo jo savo eketę išgręžė ir jo kaimynas salantiškis Andrius Zajančauskas. Įprastai įvairiose žvejų varžybose dalyvaudami kaip viena komanda, šįkart jie buvo konkurentai. „Primečiau masalo į jo eketę, kad ten žuvys būtų sočios ir jam nekibtų“,- linksmai burbėdamas ant varžovo pokštavo V.Daržinskas.

Ir jis, ir A. Zajančauskas sakė, kad žvejyba būtų buvusi geresnė, jei būtų spaudęs didesnis šaltukas, o dabar tenka skaičiuoti net menkiausias žuvis, kuriomis esą ir katiną būtų gėda vaišinti. „Svarbu kiekvienas gramas“,- tikino žvejai, pajuokavę, kad lemiamą reikšmę gali turėti ir maišelio, į kurį sudėtos žuvys, svoris.

A. Zajančauskas prisipažino, kad būtent Pesčių tvenkinyje prieš 10 metų yra pagavęs didžiausią ešerį per savo gyvenimą – jis svėrė 1 kg 750 gramų. O žvejoja A.Zajančauskas nuo vaikystės – to jį išmokė dešimčia metų už jį vyresnis brolis. „Jis mane vesdavosi kartu į žvejybą, kad paneščiau žvejybos įrankius. Buvau jo ginklanešys. Kol kartą pagalvojau – o kodėl nepabandžius ir man?“- pasakojo A.Zajančauskas.

Nauja šiųmetė pramoga – kopimas į rąstą, kurio viršuje laukė prizai.

Svečiai džiaugėsi švente

„Nedaug prižvejojom, bet kartais ir to užtenka pergalei“,- sakė šventės nugalėtojai gargždiškiai P. Normantas, V. Krasulinas ir A. Martišius, kurie mano, kad sėkmę jiems lėmė patirtis – jie dalyvauja ir mėgėjų, ir profesionalų žvejų varžybose. Būtent tai, kad Pesčiuose buvo galima žvejams laisvai pasirinkti žvejojimo vietą, gargždiškiai, žvejoję su uodo trūklio lervomis, labiausiai ir įvertino.

Pirmą kartą Žvejų šventėje dalyvavo ir Skuodo šaulių 7-oji kuopa, kurios vadas Robertas Šakalys pasakojo, kad jaunieji šauliai iš šventės parsiveš daug įspūdžių. „Mūsų komanda, kurios nariams - 12-14 metų, dar turi per mažai patirties. Bet kitą kartą jie žadėjo pasirūpinti geresniais masalais – šis mūsų dalyvavimas buvo tik pirmasis pabandymas“,- sakė R. Šakalys, patikinęs, kad jaunieji šauliai jaučia ryšį su gamta, todėl nepraleidžia progos dalyvauti išvykose ir žygiuose.

Atgaivino senovišką atrakciją

Varžybos vyko ir po ledu, ir ant ledo – kol žvejai viliojo žuvis, žiūrovai pramogavo dalyvaudami įvairiose estafetėse ir žaidimuose, tarp kurių šiųmetinė naujovė – kopimas į rąstą.

„Tai ne aš sugalvojau, o mūsų seneliai. Tokia atrakcija, kai reikia be jokių specialių priemonių įkopti į rąstą ir nuo jo viršaus nusikabinti prizą, būdavo organizuojama turguose, per įvairias šventes“, - pasakojo Pesčių kaimo gyventojas Juozas Žilinskis, kuris tikisi, kad kitąmet pavyks rąstą iškelti dar aukščiau: šįkart prizai, kuriuos drąsuoliai turėjo patys sau nusiimti, pavyzdžiui, gaidį, batus ar rūkytos dešros rinkę, kabėjo 6 metrų aukštyje.

Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė teigė, kad rengiant Žvejų šventę stengiamasi į programą įtraukti būtent senovinius, žemaitiškus žaidimus ir užduotis, kurios būtų įveikiamos ir smagių akimirkų suteiktų kiekvienam šventės dalyviui. Be to, susirinkusieji galėjo pasimėgauti kelione Liudo Augaičio arklių traukiamame vežime bei akis paganyti į keturračių bei sportinių motociklų vairuotojų pasirodymus.

Žvejų šventė neįsivaizduojama ir be Petro Stonkaus išvirtos žuvienės, kurios burbuliavo keturi 20 litrų talpos katilai. „Žuvienės skonis priklauso nuo to, kokio dydžio biudžetas skiriamas produktams įsigyti. Bet ne tai yra svarbiausia – jei virėjas bus geros nuotaikos, tai ir žuvienė bus pati skaniausia“,- pasakojo puikiai nusiteikęs P.Stonkus, kuris didžiojo virtuvės šefo pareigų Pesčių šventėje ėmėsi jau šeštus metus. Paklaustas, koks gi gardžiosios žuvienės receptas, P.Stonkus, kuris 2012 metais Šilutėje vykusioje žuvienės virėjų šventėje pelnė antrąją vietą, tik gudriai nusišypsojo ir savojo recepto nesutiko išduoti.

Šventės organizatorių (iš dešinės) Stasės Preibienės bei Stasio Kaniavos buvo pagerbtas vyriausias šventės žvejys Antanas Rozgus, kurio komanda „Salantų medžiotojų klubas“ užėmė III vietą.

Tradicija išpopuliarėjo

„Negaliu šventės nebeorganizuoti – žmonės jos laukia ir nori, vis manęs apie tai klausinėja. Tai ir prisižadu, kad jei gyvi būsim, oras leis, – šventė tikrai įvyks. O šiandien, kaip matote, oras nuostabus – tokio gero dar nėra buvę“,- šventine nuotaika dalijosi Pesčių ir Grūšlaukės tvenkinių nuomininkas bei rajono tarybos narys Stasys Kaniava, pridūręs, kad žuvies Pesčiuose visiems užteksią: žiemą čia daugiausiai kimba ešerių, kuojų, o vasarą – lynų, karpių, lydekų.

S.Kaniava bei jam draugiją palaikęs bičiulis Jonas Tertelis sakė esantys įsitikinę, kad žvejojant šventėje apima didesnis azartas, yra malonu pabendrauti su bendraminčiais. „Žvejai yra užgimę žvejoti: jei tėvas - žvejys, žvejys bus ir jo sūnus“,- sakė S.Kaniava ir J.Tertelis, kurio du sūnūs – Nerijus bei Gediminas, dėl šventės specialiai atvykęs iš Kauno, žvejojo rajono mero Juozo Mažeikos komandoje.

S.Kaniavos, S.Preibienės bei S. Alonderio pastebėjimu, per šventės gyvavimo tradiciją jau užaugo ir jaunųjų žvejų karta – vaikai, kurie seniau atvažiuodavo palydėti savo tėčių į varžybas, šiandien patys ateina nešini žūklės įrankiais ir registruojasi varžyboms. Be to, anot pašnekovų, būtent Pesčiuose gimusi ir išaugusi žvejų šventės tradicija vėliau pasklido po kitas rajono vietas.

S.Preibienė pasidžiaugė, kad Žvejų šventė Pesčiuose, kuri kitąmet bus jubiliejinė, tapo tokia žmonių mylima, kad jai organizuoti tvirtą pagalbos petį ištiesė ir gausus rėmėjų būrys – jų buvo per pusę šimto.

• Rašyti komentarą (0)