Kūryba – įdomi, kaip ir pats gyvenimas

Neišskiriamoms draugėms septyniolikmetėms Evelinai Sorkytei ir Agnei Varkojytei nebūna nuobodžių dienų – veiklios ir išradingos merginos išnaudoja ir laiką, kuomet jos eina į pamokas ar tvarkosi namie: jų laki vaizduotė pražysta literatūrine kūryba.

Neišskiriamas drauges Agnę Varkojytę (kairėje) ir Eveliną Sorkytę sieja ir pomėgis kurti – laki merginų vaizduotė tarsi pati vedžioja plunksną, brėžiančią vis naują literatūros kūrinį.

Nors šiuo metu abi merginos laukia atsakymo iš Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso, kuriam pateikė savo darbus, tačiau nė viena jų savo kūrybos nesureikšmina. Rašymas joms - tai smagus žaidimas žodžiais, kuris suteikia progą kasdieniškiems daiktams įpūsti kitokią prasmę.

„Tiesiog šauna mintis, ir rašai. Mūsų laki vaizduotė, todėl akiai užkliuvus už kokio daikto ar mokytojai pasiūlius temą, iš karto kyla galybė minčių. Rašyti galima nors ir apie radiatorių“,- linksmai pasakojo toje pačioje Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos klasėje besimokančios draugės, įsitikinusios, kad kūrybai nėra netinkamų temų.

Iš pradžių bandžiusi kurti dainas, šiuo metu A. Varkojytė jaučiasi labiausiai prisijaukinusi haiku žanrą – tai vadinamasis prozinės poezijos stilius, kurį pagimdė Japonijos poezijos mokykla. Merginai patinka, kad šie trumpi eilėraščiai yra tikslūs kaip strėlė – atneša mintį, kurią skaitytojas pats gali savaip interpretuoti ir jam nereikia ilgai vaikštinėti ilgo eilėraščio eilutėmis, perkrautomis meninės raiškos priemonių.

Teksto trumpumą vertina ir E. Sorkytė, kurios širdžiai artimiausias prozos žanras – impresijos. Trumpuose pasakojimuose atsispindi tos akimirkos nuotaika, pamąstymas, kurį dažnai E. Sorkytė mėgsta pabaigti netikėta išvada. „Manau, kad geras literatūros kūrinys neturi būti visiškai aiškus skaitytojui, pateikiantis tik vieną atsakymą – turi likti erdvės naujoms mintims“,- sakė E. Sorkytė, kurios kūryba prieš dvejus metus Tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionaliniame etape buvo įvertinta III laipsnio diplomu.

Nors savo kūrybinį talentą merginos vis drąsiau atskleidžia paskatintos lietuvių kalbos mokytojos Neringos Mikaločienės, kitų mokytojų bei šeimos, draugų, tačiau dabar ir pačios kūrėjos mano, jog galėtų imtis ambicingesnių planų – pavyzdžiui, išleisti po savo kūrybos rinktinę. „Knyga galėtų būti ir nedideliu tiražu, pavyzdžiui, kaip dovana tėvams“,- svarstė E. Sorkytė.

E. Sorkytė ir A. Varkojytė laisvalaikio neapriboja tik literatūrine kūryba – jos sugalvoja įvairios veiklos, pavyzdžiui, abi skambina gitara, juolab, kad Agnė Kretingos meno mokykloje baigė pianino specialybę. Evelina užsiima visuomenine veikla, yra gimnazijos mokinių parlamento narė. Tačiau labiausiai merginas užbūręs užsiėmimas yra futbolas, kuris jas pakerėjo savo greičiu ir azartu.

„Mums patinka ir žaisti, ir stebėti futbolą. Ir labai gaila, kad Kretingoje nėra mergaičių futbolo! Žadėjome pačios burti mergaičių futbolo komandą, bet mums tai būtų per daug sudėtinga“,- apgailestavo E. Sorkytė ir A. Varkojytė, kurios stengiasi pilnomis saujomis semti vis naujus įspūdžius, kuriuos padovanoja kiekviena gyvenimo diena.

• Rašyti komentarą (0)