|
|
|
Išdalijo tūkstantį šventintos duonos kepalėlių
Bendrovė „Klaipėdos duona“ šiemet jau devintą kartą Šventos Agotos dieną – vasario 5-ąją – savo firminėje parduotuvėje Kretingoje surengė šventintos duonos dalijimo akciją.
Po rytmetinių pamaldų į ką tik atsidariusią parduotuvę skubėjo parapijiečiai, o įkandin jiems - brolis pranciškonas Evaldas Darulis. Sukalbėjus bendrą maldą „Tėve mūsų“, kunigas tradiciškai pašventino ir palaimino į pintines sukrautus mažus kepalėlius „Bočių“ duonos. „Laiminu Švenčiausiosios Mergelės ir šventosios Agotos garbei šią duoną, kad vietas, kur ji bus padėta, aplenktų nelaimės ir ugnis“, - tardamas šiuos žodžius, E.Darulis šventino duoną. Prieš pradedant dalinti duoną, bendrovės „Klaipėdos duona“ firminės prekybos vadovė Sonata Kurmanskienė priminė seną lietuvišką paprotį, kad į drobės gabalą įvyniotą tokį šventintos duonos gabalėlį motinos įsiūdavo savo sūnums į švarko atlapus, išlydėdamos juos į karą kovoti už tautos laisvę. „Vežant į Sibiro tremtį, artimieji taip pat stengdavosi įdėti pagarbiai suvyniotos šv. Agotos duonelės, kad ši nežinomybėje sergėtų juos nuo ugnies ir kitų nelaimių“, - papildė E. Darulis. Todėl šiųmetinė naujovė ta, kad bendrovės atstovai – S. Kurmanskienė ir reklamos vadybininkas Tomas Zdanavičius - dalijo duoną, įsukdami į nedideles lino servetėles, specialiai pagamintas ta proga. Tądien kretingiškiams buvo išdalinta apie 1 tūkst. simbolinių duonos kepalėlių, o taip pat pašventinta visa duona, kuria prekiavo ligi pat vakaro. Iš viso šių miniatiūrinių šv. Agotos duonos kepalėlių, S. Kurmanskienės žodžiais, šiemet bendrovė „Klaipėdos duona“ iškepė 2 tūkst., - kita pusė jų buvo išdalinta dar dviejuose iš 18 įkurtų firminių prekybos taškų - Gargžduose ir Klaipėdoje. „Šiai akcijai kone prieš dešimtmetį pasirinkome Kretingą, nes tai – ypatingas miestas, kuris puoselėja krikščioniškas tradicijas, čia yra labai stipri tikinčiųjų bendruomenė. Ir mes šia akcija norėjome prisidėti prie senųjų liaudies tradicijų išsaugojimo“, - akcentavo S. Kurmanskienė. Nuo krikščionybės pradžios buvo manoma, kad kankinės Agotos duona apsaugo nuo ugnies bei nelaimingų atsitikimų. Kilus gaisrui duona būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų ar bažnyčių. Mūsų protėviai šventintą duoną pakišdavo po trobos rąstais palubėje ar po namo pamatais. Kartais ją užkišdavo už šventųjų paveikslų. Šventintos duonos gabalėlis gulėdavo ant krosnies krašto, kad šventa ugnis rusentų ir iš namų neišeitų. Kilus perkūnijai tokią duoną laikydavo rankoje, kad ji perkūną atbaidytų.
|
|
