Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pastauninko ir Akmenos pakrantėse kas tvenkinius

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Ūkis
  • 2013-02-08

Kretingos mieste tekančių upių pakrantėse iki šių metų liepos 1 d. turėtų būti iškasti trys tvenkiniai: du Akmenos slėnyje prie buvusio fabriko „Laisvė“ ir vienas ties Pastauninko upelio vingiu, netoli Jurgio Pabrėžos gimnazijos bei kaimynystėje esančių garažų. Tvenkinių paskirtis – švarinti upių nešamą vandenį.

Pasitarimo dalyviai buvo susirūpinę, kaip išsaugoti skardyje prie garažų augančius medžius. Ši vieta bus vienintelis kelias į tvenkinio statybvietę.

Iškasus šiuos tvenkinius Kretingos rajono savivaldybėje bus užbaigtas trejus metus vystytas tarptautinis projektas „Šiuolaikinis vandens valdymas“, kurio sutrumpintas pavadinimas – MOMENT, ir kuris Lietuvoje apima Akmenos–Danės upės baseiną. Pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną 2007-2013 metų programą Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Rusijoje (Kaliningrado srityje) vykdomą projektą MOMENT finansuoja Europos Sąjunga, prisideda ir pačios šalys. Tvenkiniams prie upių Kretingoje iškasti yra numatyti 800 tūkst. Lt, iš kurių 85 proc. yra ES paramos ir 15 proc. - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Lietuvoje projektą MOMENT, jo Akmenos-Danės upės baseino dalį koordinuoja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Vakar į Kretingą iš Švedijos buvo atvykęs projekto MOMENT vadovas Tobias Facchini, kuris su projektą koordinuojančiais Klaipėdos universiteto atstovais Valdu Langu, Dalia Žukiene, Aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono departamento, Kretingos rajono savivaldybės, įmonės „Kretingos vandenys“ specialistais, tvenkinių Kretingoje projektuotoju iš bendrovės „Sweco“ Eduardu Povilaičiu ir projektą vykdysiančio rangovo – įmonės „Greenwork Industry“ atstovu Laimonu Burba aptarė tvenkinių statybos darbus. Pasitarimo dalyviai iš pradžių buvo nuvykę į abi tvenkiniams numatytas vietas. Jas apžiūrėję susirinkimą pratęsė Savivaldybės posėdžių salėje. Čia „Kretingos vandenų“ specialistas Arkadijus Roščinas pristatė Kretingos miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų plėtros specialųjį 2013-2022 metų planą. Specialusis planas, kurį dar turi patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės taryba, yra reikalingas ir tvenkinių Akmenos bei Pastauninko pakrantėje projektuotojams bei statytojams. Jie pripažino, jog tvenkiniams kasti reikia planu suderintų žemės sklypų. „Nebent galėtume vadovautis Bendruoju miesto planu“, - svarstė E. Povilaitis. Kretingos paviršinių nuotekų plėtros planas, D. Žukienės teigimu, turėjo būti parengtas iki 2011 metų spalio 1 d. Vėluojama ne tik su planu, tvenkiniams iškasti terminas iki liepos 1 d. irgi yra pratęstas. Tvenkinys Pastauninko pelkėtoje pakrantėje užims apie 13 arų žemės plotą, bus iki 1,2 m gylio, esant potvyniui gylis gal pasieks ir 1,4 metro. Statant šį tvenkinį atskirai bus įrengtos naftos teršalų ir smėlio gaudyklos. Kasant tvenkinį bus sutvirtintas jo garažų pusėje esantis šlaitas. Abu tvenkiniai Akmenos pakrantėje tyvuliuos 20 arų, jų gylis bus nuo 70 iki 90 cm (leidžiamas yra iki 1,8 m). Tvenkiniai bus natūralios paviršinio vandens valyklos. Su lietaus nuotekomis patekę teršalai nusės į tvenkinių dugną. Tvenkinius eksploatuos (kartkartėmis, pagal poreikį valys) Savivaldybės įmonė „Kretingos vandenys“. Įmonė prižiūrės ir teršalų gaudytuvus prie Pastauninko. „Sweco“ atstovas E. Povilaitis pažymėjo, jog tvenkiniai–valyklos Kretingoje yra specifinis projektas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. V. Langas patikino, jog į šį lietaus nuotekų valymo būdą yra nusitaikę ir Vilniaus, Klaipėdos miestai. Projekto Kretingoje efektyvumas paaiškės tvenkinius pastačius ir palyginus upių vandens mėginių užterštumo rodiklius, kol tvenkinių nebuvo ir jiems esant. Tobias Facchini teigė, jog Švedijoje tokie dirbtiniai tvenkiniai–šlapžemės statomi nuo 1980-1990 metų. „Įsitikinome, jog jos yra naudingos, nes atlieka daug funkcijų: yra buveinė vabzdžiams, varlėms, reguliuoja vandens kiekį, jo kitimą, gerina vandens kokybę. Todėl labai svarbu, kur jos turi būti ir kaip turi būti panaudotos. Daug dirbtinių šlapžemių Švedijoje buvo sukurtos ne toje vietoje. Iš šiandieną matytų joms parinktų vietų ir jūsų diskusijos manau, jog nesuklydote“, - sakė svečias iš Švedijos. „Greenwork Industry“ atstovas L. Burba patikino, jog tvenkinius Pastauninko ir Akmenos pakrantėse statyti pradės kovo pirmomis dienomis, jeigu tik nesutrukdys gamtos sąlygos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas