Renovuojant mokyklas trūksta specialistų patarimų

Renovacijos pabaigos jau keletą metų laukianti Salantų gimnazija šiemet ir vėl palikta be nieko – mokyklos remontui pinigų neskirta. Gimnazijos direktorius Vaidutis Butkus sako, kad susikomplikavus renovacijos procesui, šiai dienai jau net reikėtų keisti renovacijos projektą.

Šio Salantų gimnazijos priestato antrame aukšte ketinta įrengti modernią informacinių technologijų klasę ir choreografijos salę. Tačiau planus sujaukė nutrūkusi renovacija.

Planus keičia mažėjanti mokykla

„Gimnazijos padėtis iš tiesų komplikuota. Buvome sąraše mokyklų, kurioms numatyta renovacija iš valstybės investicijų programos. Joje pinigų nebėra. Praėjo jau penkeri metai, o vis tebelaukiame ir nieko nesulaukiame. Spėjome pakeisti kelis šimtus langų, duris, virš valgyklos įrengti naujas patalpas ir apšiltinti 1983 metais statytą priestatą. Tai – viskas, o realybė tokia, kad jei kažkada sulauktume pinigų renovacijai, jau reikėtų keisti jos projektą“, - mano V.Butkus.

Pasak jo, rengiant Salantų gimnazijos renovacijos projektą, niekas nenuspėjo, kad rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, šitaip sparčiai ir tragiškai kis mokinių skaičius.

„Deja, apie mokinių skaičiaus kaitą galima kalbėti tik iš blogosios pusės – jis sparčiai mažėja. Kai buvo rengiamas renovacijos projektas, gimnazijoje mokėsi 800 vaikų, šiandien turime 500 mokinių.

Atsižvelgiant į tuometinį mokinių skaičių, gimnazijos patalpas planuota plėsti – dalį kabinetų iškelti į šalia pagrindinio mokyklos pastato esantį priestatą. Dabar patalpų kabinetams nebetrūksta. Pagaliau išlindome ir iš rūsių, kur buvo įrengtas ne vienas kabinetas – dabar jų pakanka tiek, kiek yra pagrindinėse gimnazijos patalpose. Tokio stipraus mokinių skaičiaus kritimo tada nebuvo įmanoma numatyti ir apskaičiuoti perspektyvos. Tačiau jau dabar aišku, kad dar po dvejų metų gimnazijoje liks tik viena pirmokų klasė. Tam įtakos turi krizė, nedarbas. Žmonės išvažiuoja į užsienį, išsikelia gyventi kitur. Dėl emigracijos gimnazija kasmet netenka iki 10 vaikų“, - pasakojo V.Butkus.

Naujos patalpos - tuščios

V.Butkui itin gaila renovacijos pradžioje suplanuotų naujų patalpų. Jos turėjo būti skirtos moderniam ugdymo procesui ir mokinių patogumui.

„Virš valgyklos vietoj stogo išplėtėme patalpas, kuriose planavome įrengti didžiulį informacinių technologijų kabinetą – tokį, kuriame galėtų tilpti visa klasė ir vaikams nereiktų mažame kabinete paeiliui dalintis kompiuteriais. Taip pat norėjome kokybiškos choreografijos salės, mat iki pat šiol vaikai šoka tam nepritaikytoje aktų salėje. Patalpos tada atrodė tikrai reikalingos. Sustojus renovacijai, jos liko be inventoriaus ir nenaudojamos“, - sakė V.Butkus.

Tačiau šiandien nenaudojamos patalpos yra ne pats didžiausias gimnazijos rūpestis. Mokyklos bendruomenei įrodinėti, kad gimnazijai renovacija yra itin reikalinga, net nereikia – už juos kalba skylėtos ir lūžtančios mokyklos koridorių grindys, kiti mokyklos kampai, kuriems taip reikalingas remontas.

„Gyvename liūdnai, nes pinigų kaip nėra, taip nėra. Mokinių skaičius sumažėjo, bet tai nereiškia, kad likusiems vaikams nereikia normalių mokymosi sąlygų. Renovacijos reikia kuo greičiau, kad galėtume suremontuoti grindis, tualetus. Ypač mokykloje svarbus apšvietimas – jį reikėtų keisti pirmiausia“, - įsitikinęs V.Butkus.

Darbėnuose darbus pratęs

Į renovacijos spąstus pateko ir Darbėnų gimnazija – daugiau negu metai mokykla stovi iki galo neapšiltinta, patalpose pradėtas ir nepabaigtas remontas. Vis dėlto jai pasisekė labiau negu Salantų gimnazijai. Panašu, kad renovacijos darbai Darbėnuose bus pratęsti – vakar Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pasirašė dokumentus, reikalingus paskelbti konkursui, skirtam naujam darbų rangovui surasti.

„Prieš tai gimnazijoje dirbęs rangovas bankrutavo. Tačiau darbus pratęsime. Tik jų pabaigą numatyti yra sunku. Darbėnų gimnazijos renovacijai pabaigti reikia 3,5 mln. Lt. Ar visus pinigus pavyks gauti iš karto, neaišku. Todėl vykdant darbus prioritetas bus pabaigti šiltinti pastatą, baigti tvarkyti langus bei stogą. Toliau bus keičiama lietaus vandens nubėgimo sistema. Likusius pinigus skirsime vidaus darbams, elektros instaliacijai“, - darbus gimnazijoje vardino V.Domarkas.

Jis pripažino, kad renovacijai įstrigus ir vėliau darbus pratęsus, prireikia papildomų pinigų. Jų prireikia taisant ir prieš tai padarytas statybininkų klaidas.

„Priimant sprendimus dėl renovacijos, remonto darbų, pasigendu lemiamo specialistų žodžio. Gerbiu mokyklos vadovus ir sutinku, kad reikia atsižvelgti į jų nuomonę, tačiau pasigendu profesionalų patarimų. Prieš imantis darbų reikėtų įsiklausyti į statybos, architektūros specialistų nuomonę ir priimti konstruktyvius sprendimus“, - mano V.Domarkas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą. Joje buvo atliktas remontas rūsiuose. Tačiau neapšiltinus pastato iš išorės, darbas nuėjo perniek.

„Kad ir koks pastatas būtų renovuojamas, pirmiausia reikia pasirūpinti jo išore. Jei sutvarkytos ir apšiltintos sienos, tada galima pradėti ir vidaus darbus. Mat darbus atlikus netinkamu eiliškumu, tenka vėl grįžti prie tam tikrų dalykų, iš naujo remontuoti, o tam reikia papildomų pinigų“, - pastebėjo V.Domarkas.

M.Daujoto pagrindinės mokyklos remontui yra paskirta pusė milijono litų. Kitoms rajono mokykloms lėšos šiemet nenumatytos.

Tačiau šiandien Kretingos rajono vadovai susitinka su švietimo ir mokslo ministru ir aptars Salantų gimnazijos bei Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos renovacijos klausimą.

• Rašyti komentarą (10)