|
|
|
Ragina nelaukti nelaimės
„Ar tik tada bus imtasi veiksmų, kai nutiks nelaimė?“- kelia klausimą Kretingos rajono tarybos narys Antanas Puodys, kolegų dėmesį atkreipęs į tai, jog Padvariuose ir sodininkų bendrijoje „Akmena“ gyvenantys vaikai nesaugiai keliauja į mokyklą – jiems reikia kirsti geležinkelio bėgius. A. Puodys surinko duomenis: prie Padvarių socialinės globos namų gyvena 14 vaikų, o sodininkų bendrijoje „Akmena“ – 69 vaikai, kurie, eidami į mokyklas, turi kirsti bėgius. Baiminasi tėvai „Dar prieš metus į mane kreipėsi susirūpinę tėvai iš Padvarių, kurie pasakojo besibaiminantys paleisti vaikus vienus eiti per geležinkelio pervažą. Todėl tėvai kooperuojasi ir vaikus į miestą veža savo automobiliais – taip bent jau jie yra tikri, kad vaikai saugiai pasieks mokyklą,- pasakojo A.Puodys. – Kai pradėjau domėtis šiuo klausimu, sužinojau, kad ši problema opi ir sodininkų bendrijos „Akmena“ gyventojams: iš „Akmenos“ vaikai eina net ne per pervažas, o tiesiai per bėgius kur kam patogu. Gali iš po krūmų ant bėgių iššokti. Vaikai yra vaikai, jie neturi baimės jausmo, o traukiniai važiuoja tyliai ir greitai. Nespės aiktelėti, ir bus po traukiniu. Nespręsdami problemos dėl vaikų saugumo, prisišauksime nelaimę.“ A.Puodys siūlo organizuoti minėtų gyvenviečių vaikų pavėžėjimą – kad autobusas juos surinktų vienoj bėgių pusėj ir saugiai nuvežtų į mokyklą. „Kartais dėl dviejų vaikų autobusą į kokį kaimą siunčiame, kodėl negalėtume pasirūpinti ir šiais vaikais“,- teigė A.Puodys, kurio manymu, per miestą einantys geležinkelio bėgiai apskritai turėtų būti iš abiejų pusių aptverti. Tuomet nebūtų ir kaip pėstiesiems kirsti bėgius tam nenumatytose vietose. Pavėžėti nepriklauso Šis pasiūlymas yra gerai žinomas Kretingos autobusų parko direktoriui Ramūnui Korsakui. „Buvome su Antanu Puodžiu nuvažiavę į vietą – į Padvarius, prie globos namų. Šiuos vaikus būtų patogiausia pavėžėti tuo pačiu autobusu, kuris veža mokinius iš Klibių, Voveraičių, Kūlupėnų, bet ten tokiam autobusui net nėra vietos apsisukti. O jei į Padvarius specialiai šiems mokiniams siųstume mikroautobusą, išaugtų kelionės kaštai. Be to, tai būtų ir nelogiška, nes autobusų stotelė yra vos už 600 metrų – kelyje Kretinga-Kūlupėnai,- kalbėjo R. Korsakas. – Žinoma, ką nuspręs tarybos nariai, tai mes privalėsime vykdyti ir vykdysime. Tačiau jei pereiti bėgius vaikams yra problema, ką darysime su Simono Daukanto pagrindinės mokyklos mokiniais? Juk pusė mokinių į šią mokyklą ateidami turi pereiti bėgius. Nejaugi ir visus juos turėsime pavėžėti?“. Laikinai Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriui vadovaujantis Antanas Sungaila teigė: „Pagal Švietimo įstatymą turime organizuoti mokinių pavėžėjimą, jei jie gyvena toliau kaip 3 km nuo mokyklos. Padvariai bei „Akmenos“ sodininkų bendrija yra arčiau miesto, todėl ten gyvenantiems vaikams autobusai neskiriami. Tačiau jei yra gyventojų poreikis, galbūt ten galėtų kursuoti miesto autobusai? Bet, mano žiniomis, prie „Akmenos“ sodų važiuoja miesto autobusas, tik yra nedaug vaikų, kurie tuo naudojasi.“ A.Sungailos teigimu, iš viso į mokyklas yra pavėžėjami beveik 3 tūkst. rajono mokinių. Matyti mokinių judėjimo srautus ir juos pakoreguoti netrukus bus galima dar efektyviau – per šį mėnesį ketinama pabaigti suvesti mokinių pavėžėjimo duomenis į specialią kompiuterinę programą. „Tada matysime, kiek mokinių ir kokia kryptimi važiuoja, ir ši informacija bus objektyvi, nesidubliuos tarp kelių skirtingų tos pačios krypties vežėjų“,- programą, kurią rengdami diplominį darbą sukūrė Šiaulių universiteto studentai, apibūdino A.Sungaila. Aiškinasi situaciją Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad reikalinga turėti daugiau informacijos apie A. Puodžio iškeltą problemą – tuomet bus galima ieškoti ir išeičių. „Švietimo skyriui davėme nurodymą, kad surinktų duomenis apie tai, kiek vaikų ir kodėl eina ne per pervažą, o tiesiai per bėgius. Kai turėsime išsamią informaciją, galėsime galvoti, kaip šią problemą spręsti. Vis dėlto mes privalome jausti atsakomybę už vaikus ir neleisti jiems rizikuoti savo sveikata bei gyvybe“,- sakė V.Domarkas. Gali būti, kad ateityje mokiniai bėginėti per bėgius negalės ir dėl to, kad Lietuvos geležinkeliai ketina rekonstruoti ruožą per Kretingą. „Kai atsiras antra vėžė, tada gavus finansavimą iš Europos Sąjungos, ketinama visą ruožą aptverti. Be to, traukiniuose bus įmontuota įranga, per kurią mašinistas matys vaizdą, kas vyksta priekyje – dviejose artimiausiose tarpstotėse“,- teigė V.Domarkas, kuris šias naujienas išgirdo per susitikimą su Lietuvos geležinkelių vadovais. Sodininkų bendrijos „Akmena“ primininkas Ramūnas Vilčinskas teigė pastebintis, kad vaikai į mokyklas eina per bėgius. „Tačiau jei ateityje ketinama bėgius aptverti, bendrijos gyventojams susidarys didelis lankas eiti aplinkui. Aptveriant bėgius turėtų būti pasirūpinta ir įrengti praėjimą gyventojams“,- teigė R.Vilčinskas.
|
|
