Nenori būti pleištu tarp Palangos ir Šventosios

Kretingos rajono savivaldybės taryba nesiryžo pritarti šventojiškių prašymui įkurti darbo grupę, kuri įvertintų Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybių bendradarbiavimo galimybes, skatinant Šventosios turizmo infrastruktūros plėtrą.

Šventojoje gyvenantis buvęs žurnalistas Kęstutis Oginskas iš rankų neišleidžia iniciatyvos Šventąją matyti savarankiška.

- Tikėjausi didesnio palaikymo. Tačiau tai – ne pralaimėjimas, - sakė Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas po praėjusį ketvirtadienį įvykusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame ir buvo svarstomas savarankiškumo siekiančio Šventosios miestelio gyventojų iniciatyvinės grupės prašymas.

Meras Juozas Mažeika posėdžio dalyvius iškart perspėjo, jog valstybės teritorinio padalijimo klausimai yra kietas riešutas. Pasak jo, savivaldybių teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu, turint abiejų savivaldybių ir gyventojų tuo klausimu išreikštą nuomonę.

„Šiuo atveju, tai – Palangos ir Šventosios santykiai. Į tą grupę jūs galite kviesti mus, bet kaip mums tą padaryti oficialiai – nežinau“, - sakė J. Mažeika.

Tarybos nariai Antanas Puodys, Edmundas Valantiejus, Algimantas Šoblinskas siūlė nors protokoliniu tarybos sprendimu pritarti šventojiškių iniciatyvai, tačiau J. Mažeika buvo nepalenkiamas ir ėmėsi tvirtinti, jog bet koks tarybos narių valios išreiškimas balsavimu dėl šio klausimo pažeistų Savivaldos įstatymą. Taryba viršytų jai suteiktas galias. J. Mažeikai prieštarauti bandė jo bendrapartietis Saulius Šopaga, cituodamas Savivaldos įstatymą, leidžiantį tarybos politikams analizuoti savivaldybės teritorijos ribas. „Jiems reikia tik sąjungininkų pritarimo, kad galėtų pradėti judėjimą“, - teigė politikas. „Abiejų savivaldybių merai yra konservatoriai. Reikia padėti šventojiškiams“, - prasitarė A. Puodys apie galimą J. Mažeikos ir Palangos savivaldybės mero Šarūno Vaitkaus suokalbį. „Turėjome juos kažkaip padrąsinti judėti pirmyn pasirinkta linkme“, - įsitikinęs buvo Algimantas Šoblinskas. Negesinti Šventosios gyventojų iniciatyvos ragino ir Seimo narė Jolita Vaickienė.

Tarybos narys Povilas Turauskis šventojiškių judėjime įžvelgė viešųjų ryšių akciją, kurios tikslas - „įspirti“ Palangos valdžiai, kad ji atsigręžtų į Šventąją.

Pagalbon meras pasitelkė Savivaldybės juristą Algį Gedvilą, kuris diskusiją užbaigė pareikšdamas, jog tarybos nariai negali priimti sprendimo neturėdami jo projekto, be to, klausimo nėra posėdžio dienotvarkėje. Nepadėjo ir aiškinimai, kad dienotvarkėje yra kiti klausimai, tarp kurių - ir Šventosios gyventojų prašymas.

Tarybos posėdyje K. Oginskas, kuris yra vienas iš iniciatyvinės grupės lyderių, tarybos politikams bandė išaiškinti Šventosios savarankiškumo idėjos esmę. Jo teigimu, Šventosios gyvenvietė 1970 metais buvo atskirta nuo Kretingos rajono ir prijungta prie Palangos miesto bei tapo šios Savivaldybės seniūnija. Tačiau per tuos 40 metų Palanga su Šventąja taip ir nesuartėjo. Šventoji iki šiol esanti tarsi Palangos podukra. „Palangai trūksta politinės valios ir pinigų rūpintis periferiniais dalykais“, - tvirtino K. Oginskas. Jis pažymėjo, jog iniciatyvinė grupė, kuri jau jungia 32 šventojiškius, atliko pasyvų miestelio gyventojų nuomonės dėl galimos Šventosios plėtros tyrimą. Anketavimo būdu apklausė daugiau kaip 200 žmonių. „Svarbiausias tikslas yra Šventosios plėtra, o ne prisijungimas prie vienos ar atsijungimas nuo kitos savivaldybės. Gal šiek tiek esame kalti, kad per daug akcentavome Šventosios nuo Palangos atsiskyrimą ir prisijungimą prie Kretingos“, - pripažino K. Oginskas. Jis išvardijo būdus galimai Šventosios turizmo plėtrai realizuoti: bendradarbiaujant Kretingos rajono, Palangos miesto savivaldybėms ir Šventajai sukurti turizmo klasterį (klasteris – tai pagal geografinį principą vienoje vietoje sukoncentruotos tarpusavyje sąveikaujančios įmonės, orientuotos į galutinių produktų visumą, - aut. past.). Toks turizmo klasteris jau veikia Biržuose. Šio klasterio apraiškų esama ir Palangos, Kretingos, Šventosios trikampyje. „HBH-as Žibininkuose, ir ten pat, pakeliui į Palangą, statomas naujas sveikatingumo ir pramogų kompleksas yra Kretingos rajono teritorijoje, tačiau jie tampa ir Palangos dalimi“, - aiškino K. Oginskas. Kitas Šventosios vystymo variantas yra specialiosios turizmo ekonominės zonos sukūrimas. „Šiai zonai reikia ne ko kito, o mokesčių lengvatų. Apie 12 ha laisvos valstybinės žemės šiam reikalui Šventosios teritorijoje yra“, - teigė K. Oginskas. Jis neneigė, jog iniciatyvinė grupė svarstė Šventosios sugrįžimą į Kretingos rajoną, ir patikino, kad reformos svarbiausias tikslas yra „... atstatyti Šventosios gyvenvietės kaip atskiros, o ne Palangos dalies, statusą. Tokį turi Salantai, Darbėnai“. Savarankiškos gyvenvietės statusas padėtų išsaugoti naikinamą Šventosios istorinį identitetą, neleistų apiplėšinėti gyventojų nepagrįstai dideliais, kaip Palangos kurorte, žemės mokesčiais, geriau būtų išnaudojamas Šventosios, o tuo pačiu - ir bendradarbiaujančių kaimyninių savivaldybių potencialas, pritraukiant investicijas.

K. Oginskas įteikė J. Mažeikai įrėmintą Šventosios herbą, o kiekvieną tarybos narį apdovanojo jo paties sudarytu buriavimo vandens keliais atlasu.

Nors Kretingos rajono savivaldybės taryba šventojiškiams sąjungininkės rankos neištiesė, bet nugaros irgi neatsuko. Meras J. Mažeika galiausiai pažadėjo: „Mes neatsisakome dalyvauti šitoje grupėje, jeigu mus pakvies, bet pleištu tarp Palangos ir Šventosios nebūsime“.

*

Palangos savivaldybės gyvenvietėje Šventojoje 2012 metais gyveno 2 tūkst. 600 žmonių. Palyginimui Vydmantuose – 2 tūkst. 400.

• Rašyti komentarą (4)