Gyvybės kaina – 20 litų

Žvejys Artūras Barasa sako, jog naujas Aplinkos ministerijos išleistas įstatymas, kad visi žvejai žvejybos vietoje privalo turėti smaigus, yra logiškas sprendimas, siekiant žūklės mėgėjų saugumo. Visą gyvenimą žvejojantis 56-erių salantiškis pats patyrė, kad paprastas įrenginys, kainuojantis vos 20 Lt, gali išgelbėti gyvybę.

Artūras Barasa įsitikinęs – be smaigų ant ledo negalima žengti nė žingsnio.

„Žvejoju nuo penkerių. Per daugelį metų esu įlūžęs du kartus. Praeitą žiemą išvažiavau žvejoti į Juodupėnus – vieną mėgstamiausių žvejybos vietų. Taip traukė žuvis, kad apie saugumą nepagalvojau – susiradau žūklės vietą ir įlūžau. Ledas buvo tik kelių centimetrų storio – poledinei žūklei buvo gerokai per anksti. Įsmukęs po ledu staigiai griebiausi ant kaklo kabančių smaigų. Plikomis šąlančiomis rankomis iš po ledo vargu ar išsikapanosi – reikia kažko smailaus ir aštraus, kas įsikirstų į ledą ir padėtų iššliaužti“, - pasakojo A.Barasa.

Žvejys įsitikinęs, kad kiekvienas save gerbiantis ir atsakingas žvejys ir be ministerijos įsakymo į poledinę žūklę turėtų eiti tik ant kaklo pasikabinęs smaigus.

„Tą akimirką, kai įlūžti, apima klaikus jausmas, baimė, logiškai nebegalvoji, tik instinktyviai griebiesi smaigų. Jei jų neturi, panikos minutę net nesugalvosi, kaip išsigelbėti. Gerai, jei kažkas yra šalia ir gali padėti. Bet ir draugas gali įlūžti. Todėl geriausia, jei turi smaigus – kaip aš aną žiemą, jais įsikabinau į ledą, o kartu žvejojęs draugas tada jau galėjo ištiesti ledo grąžtą ir mane ištraukti“, - prisiminė A.Barasa.

Anot jo, tikro žvejo įrankių dėžėje dar turi būti ir virvė – kad tas, kas atskuba į pagalbą, nelaimės atveju turėtų ką numesti įsikibti skęstančiajam.

„Jei jau naujas įstatymas negąsdina, tai išgąsdinti turėtų bent jau baudos už jo nesilaikymą. Žvejybos vietoje žiemą neturint smaigų aplinkosaugininkai gali nubausti 200 Lt bauda. Tad gal geriau smaigus nusipirkti“, - mano Kretingos šilumos tinkluose Salantų katilinėje dirbantis vyras.

Nors ir patyręs Juodupėnų tvenkinio apgaulingumą, A.Barasa vis važiuoja ten žvejoti: skęstant tvenkinys atėmė jo mobilųjį telefoną, užtat padovanojo didžiausią gyvenimo laimikį – 14 kg karpį.

Šiomis dienomis sparčiai tirpstant ledui, jo klastos nepabijojo ir salantiškiai Tomas Latakas ir Andrius Dobrovolskas.

Ant Salantų užtvankos įsitaisę žvejai pasakojo, kad nors ir aptirpęs, ledas šiomis dienomis siekia 20 cm storį. O to pakanka. Jį vyrai dar sustiprina visada šalia savęs turėdami smaigus.

Salantų žvejai sako, kad poledinė žūklė itin vilioja, tačiau prieš tai reikia pasitikrinti, ar ledas tikrai pakankamai storas.

„Be smaigų niekur – lipant ant ledo rizika visada išlieka, kad ir koks jis storas bebūtų. Todėl mėgaujantis žvejyba nereikia pamiršti ir saugumo“, - įsitikinęs T.Latakas.

Salantų žvejų klubo pirmininkas Saulius Alonderis sakė, kad tik šį sausį išleisto įstatymo poledinės žvejybos vietoje turėti smaigus salantiškiai laikėsi jau seniai. Ir net įsigudrino pasigaminti tvirtus bei patvarius smaigus patys.

„Su klubo nariais nuolat kalbame apie saugumą. Todėl raginti laikytis įstatymo net nereikia. Seniau smaigai kainuodavo vos porą litų. Šiems pabrangus, žvejai sugalvojo, kaip juos patiems pasigaminti.

Reikia dviejų atsuktuvų – jų smaigaliai dar paaštrinami, o rankenos per ten esančias skylutes surišamos metro ilgio stipria virve. Tokie smaigai – gal dar net tvirtesni už pirktinius“, - svarstė S.Alonderis. Žūklės reikmenų parduotuvę Kretingoje turintis Antanas Raudonis pripažino, kad kol nebuvo išleistas įstatymas, smaigų parduotuvėje žvejai beveik nesiteiraudavo. Dabar gi ši prekė – deficitas.

„Smaigas yra paprastas įrenginys – tai dvi plastmasinės ar medinės lazdelės su smailiais metalo antgaliais. Lazdelės yra surištos virve – tam, kad smaigus būtų galima pasikabinti ant kaklo. Vidutinė lietuviškų arba importuojamų iš Suomijos, Švedijos, Kinijos smaigų kaina yra 20 Lt. Ir dabar įsigyti šių prekių sunku visoje Lietuvoje. Ir mūsų parduotuvėje smaigų kartais pritrūkstame“, - pasakojo A.Raudonis.

Kitos Kretingoje esančios žūklės parduotuvės „Romada“ savininkas Ričardas Jokšys taip pat pastebėjo, kad šis paprastas įrenginys tapo kone graibstomiausia žvejų preke.

„Jei seniau per metus nupirkdavo 2-3 smaigus, tai dabar vien per savaitę jų nuperkama bent 10. Smaigų nuolat pritrūkstame. Aplinkos ministerijos įstatymas, įpareigojantis žvejus turėti smaigus, yra labai geras. Tik priimtas jis nelaiku. Bent jau įspėti apie naują tvarką reikėjo dar vasarą – būtume geriau apsirūpinę ir atėjus žiemai žvejams smaigų nereikėtų ieškoti per kelias parduotuves“, - įsitikinęs R.Jokšys.

Žvejus, išsirengusius į poledinė žūklę, kontroliuos aplinkosaugininkai. Jų teisė yra patikrinti, ar ant ledo žvejojantis asmuo turi smaigus. Jų nesant, aplinkosaugininkai turi teisę skirti baudą nuo 50 iki 200 Lt.

Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo Rimanto Nagreckio, per penkerius metus neužfiksuota nė vieno atvejo, kad po ledu paskęstų žvejojęs žmogus.

*

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio komentaras:

- Įstatymas buvo priimtas dėl pačių žvejų saugumo. Pastebėjome, kad sąmoningumo žvejojant ne visada užtenka – žuvis taip vilioja, kad žvejai dažnai neįvertina rizikos. Tikrinti, ar žūklautojai laikosi įstatymo ir poledinėje žūklėje turi smaigus, yra aplinkosaugininkų kompetencija. Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje buvo rengiami specialūs reidai. Klaipėdos regione patikrinome apie 50 vandens telkinių, keli iš jų – Kretingos rajone. Patikrinome 1 tūkst. 700 žvejų – 200 iš jų smaigų neturėjo. Poledinei žūklei tinka ir savadarbiai smaigai.

• Rašyti komentarą (8)