Fantastikai reikia fantazijos

Gabrielė Malūkaitė – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos septintokė, aplinkinius stebinanti savita pasaulėžiūra, kūryba ir išskirtiniais pomėgiais.

Mėgstamas Gabrielės Malūkaitės laisvalaikio užsiėmimas – rašyti fantastines istorijas.

Pasinėrusi į fantastikos pasaulį

Nuo vaikystės Gabrielę vilioja knygose aprašytos mistinės erdvės, kupinos mitologinių būtybių, vaiduoklių ir visokių kitokių išgalvotų personažų.

„Mistinės būtybės mane žavi savo neįprastumu, o istorijos apie jas - originalumu“, - pasakojo mergaitė. Tiesa, septintokė įsitikinusi, jog šiandieninei fantastikos literatūrai kaip tik originalumo ir trūksta.

„Gerokai įdomiau skaityti seniau parašytas knygas, nes šiandien kone visuose jaunimui skirtuose grožiniuose tekstuose tematika ir personažai - tie patys: vampyrai, angelai, demonai“, - pastebėjo Gabrielė.

Galbūt todėl mėgstamiausios mergaitės knygos – jau klasika tapę kūriniai: Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretas“, Virdžinijos Endrius „Palėpės gėlės“, Arturo Konan Doilio „Šerlokas Holmsas. Kraujo spalvos etiudas“.

Daug skaitanti Gabrielė pamažu ir pati susidomėjo rašytine kūryba. Septintokė jau yra parašiusi ne vieną fantastikos kūrinį ar detektyvą. Mergaitė savo darbus parodo lietuvių kalbos mokytojai, taip pat internautams iš knygų gerbėjų forumų. Ten sulaukia kritikos ir naudingų patarimų.

„Labai vertinu kritiką, nes ji padeda nesustoti vietoje, tobulėti“, - atviravo Gabrielė. Vis dėlto užaugusi būti rašytoja ji nesvajoja, nes mano, kad atstovaujant šiai profesijai šiandieną užsidirbti nelengva. Tačiau Gabrielė įsitikinusi, jog kūrybos neužmirš – ji visad liks vienu iš laisvalaikio praleidimo būdų.

Animacija paskatino mokytis japonų kalbos

Dar vienas Gabrielės pomėgis – japonų animacija, vadinamoji anime. Būdama mažesnė, mergaitė keletą tokių filmų pamatė per televiziją, nuo tada labai susidomėjo ir pradėjo kažko panašaus ieškoti internete.

Gabrielė nežiūri mergaitiškų anime, kaip ir knygos, animacija jai taip pat labiau patinka mistinio stiliaus.

Anot septintokės, jų - ne tik įdomesnis siužetas, veikėjai, bet ir pats apipavidalinimas yra subtilesnis. Tokio stiliaus filmai dažniausiai būna įgarsinti japonų kalba su angliškais titrais. Juos žiūrėdama Gabrielė nuolat tobulina anglų kalbos žinias, tačiau, pasak jos, originalo kalba viską suprasti būtų gerokai įdomiau. Dėl šios priežasties jau antrus metus septintokė mokosi japonų kalbos, taip pat susidomėjo šios šalies kultūra.

„Japonija mane sužavėjo, norėčiau ten nuvykti. Suprantu, jog tokia kelionė - ne iš lengvųjų: prieš vykdama turėčiau pasiskiepyti, o nuvykus būtų sunku pritapti – mūsų tautinės tradicijos labai skiriasi, japonai kiekvieną žodį ima giliai į širdį“, - pasakojo mergaitė.

Menas patinka labiau, negu sportas

Prieš keletą metų Gabrielė aktyviai sportavo – lankė rankinio būrelį. Pradėjus eiti dar ir į meno mokyklą, tapo sunku suderinti abu dalykus, kažkurio reikėjo atsisakyti. Tad atsisveikino su rankiniu ir šiandien dėl to nesigaili.

„Meno mokykloje atradau savo nišą, čia sutikau daugiau bendraminčių, jaučiuosi sava“, -atviravo septintokė.

Meno mokykloje Gabrielė pasirinko mokytis dailę, nes buvo įdomu susipažinti su vis naujais meno stiliais, išmokti taisyklingai pavaizduoti žmogaus kūną popieriuje.

Ūla BENDIKAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (2)