|
|
|
Pažadų galia
Pasižadu geriau mokytis. Galiu pasižadėti, jog tapsiu rūpestingesniu žmogumi. Daugiau laiko praleisiu su šeima, draugais. Bet taip bus nuo rytojaus. Ar nuo kito pirmadienio. Gal net nuo ateinančio mėnesio pirmos dienos? Net nepastebime, kiek daug tokių pažadų pasakome, o šie taip ir lieka sklandyti ore su savo bejėgiais sparneliais ir viltimi, jog kada nors taps realybe. Bet laikas nelaukia: rytojus ateina dar greičiau negu įprasta, artimiausias pirmadienis - jau irgi ne už kalnų. Tad kodėl pažadas taip ir lieka pažadu? Kartą teko skaityti knygą, kurioje buvo aprašoma pažado reikšmė ir prasmė. Viena aišku, jog jo laužyti nevalia. Pasižadėjai – nepamiršk! Juk duotas žodis - ne žvirblis, jo nesusigrąžinsi. Tad pažadais dalytis tenka atsargiai, kad ir pačiam sau. Pažado tesėjimas įrodo žmogaus vidinę stiprybę, kai užsibrėžto tikslo siekiama sunkiai, tačiau žingsnis po žingsnio vis einama jo link; ryžtą, kai nugalimi visi sunkumai ir sutiktos kliūtys; sąžiningumą, kuris neleidžia laužyti duoto žodžio į šipulius; patikimumą, kuris kelia žmogaus perspektyvą jo gyvenime. Argi šios būdo savybės nėra tobulumo siekiamybė, kuri skatina nesėdėti vietoje? Rodos, ne tiek daug pažadų esame sulaužę, tačiau kiekvienas toks neįvykdytas planas smukdo pasitikėjimą žmogumi. Ko gero, esate turėję draugų, kurie kažkada pažadėjo jus aplankyti, tačiau taip ir neaplankė, žadėjo niekada neišduoti, tačiau draugystė taip ir liko užnugary. Laikui bėgant, pasitikėjimas jais vis seko, o byrantis laiko smėlis galiausiai nusinešė ir paskutinius tikėjimo trupinėlius. Tad kitam žadėk atsargiai, neįsitikinęs – nesakyk „pažadu“, nes gal įskaudinsi jausmus ir prarasi savigarbą. Kitam žmogui duotas ir neištesėtas žodis gali skaudinti, neretai neįvykdytas pažadas skaudina ir patį. „Pasižadu geriau mokytis“, tačiau tingulys neleidžia deramai siekti tikslo. „Pasižadu savaitgaliais nemiegoti iki pietų“, tačiau ir vėl kas nors pakiša koją. Tokie trukdžiai nebeleidžia tikėti savo jėgomis. Tad kaip nesulaužyti duoto žodžio? Vieni žmonės sako, jog pirmiausia pasižadėk pats sau. Pasaulio kontroliuoti tu nepajėgus, o save kontroliuoti gali geriau negu bet kuris kitas žmogus. Tyliai pasižadėjęs sau, labiau pažinsi save, savo silpnybes ir stiprybes. Kiti skelbia, jog patikimiausias būdas tesėti duotą žodį yra garsiai pasiskelbti sau iškeltą tikslą – garsiai duoti pažadą. Juk bus gėda, kai apie neįvykdytus užmojus žinos ne vienas ir ne du žmonės. Regis, puiki paskata imtis iniciatyvos, vadžių į savo rankas. Taigi kiekvieno žmogaus teisė rinktis, kaip jam tesėti pažadą: nuolat jaustis atsakingam, pasižadėti tyliai sau ar apsiskelbti garsiai. Jei užtenka jėgų kovoti su sunkumais tesint duotą žodį – žadėk sau tyliai, jei ne – apsiskelbk garsiai. O duoto pažado kitam stenkis nelaužyti, nes tai - tavo reputacija ir užsitarnautas kilnumas, kurio daugelis siekia ne vienerius metus. Svarbiausia - nepamiršti to, kad gyvenimas kaip vežimas, kinkomas arkliais, - kaip trauksi vadžias, taip jis važiuos. Tad šias gyvenimo vadžias tenka laikyti stipriai ir pažadą vežtis šalia šono.
Laura SAUDARGAITĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
