|
|
|
Vertino socialinių įstaigų darbą
Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas apsilankė Kretingoje veikiančiose ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Komiteto pirmininkė gydytoja Augenija Juknevičienė pastebėjo, kad įstaigos yra padariusios nemenką pažangą, tačiau yra dalykų, kuriuos reikėtų gerokai patobulinti.
Komiteto nariai buvo nuvykę į Socialinių paslaugų centrą, Dienos veiklos centrą bei Teresiečių vienuolyną. „Mūsų tikslas buvo susipažinti su socialinėmis įstaigomis, jų problemomis – mat komitete yra naujų narių. Pastebėjome, kad įstaigos yra gerokai pasikeitusios – išplėstas paslaugų tinklas, pagerėjusios materialinės sąlygos. Vis dėlto apsilankę Teresiečių vienuolyne pamatėme, kad socialinės įstaigos dar nėra išsprendusios visų problemų ir dar ne viskas yra padaryta. Galbūt tam tikrose įstaigose trūksta jautrumo labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams“, - per apsilankymą socialinėse įstaigose kalbėjo A.Juknevičienė. Socialinių paslaugų centre, kuriame lankosi vieniši seni žmonės, vargingai gyvenančių ar asocialių šeimų vaikai, teikiamos meno terapijos paslaugos, yra atsipalaidavimo, žaidimų kambarys. Seniūnijose pas senus ar savimi nebesugebančius pasirūpinti žmones lankosi 26 socialiniai darbuotojai. „Vis dėlto įdomu, kaip tarpusavyje kontaktuoja darbuotojai – ar jų pakanka, kad būtų galima aplankyti visus senus žmones, kaip darbuotojai sužino apie tuos, kuriems reikia pagalbos“, - sakė Socialinių paslaugų centro darbo kokybę įvertinęs rajono meras Juozas Mažeika. Centro direktorė Beruta Dirvonskienė patikino, kad darbuotojai nuolat bendradarbiauja su rajono seniūnijomis ir ten sužino, kam reikalinga pagalba. „Reikia pripažinti, kad socialinių paslaugų poreikis auga ir tam didelę įtaką daro didėjanti emigracija. Be artimųjų globos lieka seni žmonės, tik su seneliais pasilieka gyventi mažamečiai. Todėl bendradarbiaujame ir su vaikų teisių atstovėmis. Padedame socialinių įgūdžių neturinčioms šeimoms apsipirkti. Vis dėlto, kad ir kiek žmonių bedirbtų, realybė tokia, kad nepriversime girtuokliaujančių tėvų mesti gerti. Tačiau bent jau priverčiame juos domėtis savo vaikų gyvenimu, su vaikais mūsų centre dirba specialistai“, - kalbėjo B.Dirvonskienė. Dienos veiklos centre šiuo metu lankosi 37 asmenys, centro padalinyje Salantuose – 19. „Informaciją, kam reikalinga mūsų pagalba, surenkame iš socialinių darbuotojų. Yra klientų, kurie centre norėtų būti kiekvieną dieną. Tačiau dėl pavėžėjimo kaštų tai ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, tomis dienomis, kai atsivežame savo globotinius iš Darbėnų, nevykstame į Baublius ir atvirkščiai. Tačiau papildomų lėšų ieškome rašydami projektus“, - pasakojo Dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė. Du centrus aplankiusius komiteto narius pribloškė vizitas pas teresietes. Šios vienuolės, negaunančios jokio finansavimo iš Savivaldybės ar valstybės biudžeto, savanoriškai atlieka visas socialinių centrų paslaugas. Nuo 1991 metų veikiančiame vienuolyne prieglobstį gauna ne tik rajono gyventojai, bet ir dėl įvairių priežasčių į svetimą kraštą nublokšti pavargėliai. Namų neturinčių žmonių seserys teresietės ieško pačios arba apie nelaimėlius joms praneša gyventojai. „Neskirstome žmonių pagal jų gyvenamąją vietą. Priimame visus, kuriems iš tiesų reikia pagalbos ir kurie sutinka laikytis mūsų namų taisyklių. Pas mus privalu eiti melstis ir negalima gerti. Pas mus ateina žmonės iš gatvės, pasiryžę atsisakyti alkoholio. Kai kuriems savo pažado laikytis pavyksta, kiti atkrinta ir jiems tenka iš mūsų išeiti“, - teigė sesuo Fina Marija. Šiuo metu keturios vienuolės iš Italijos, Indijos ir Ruandos prižiūri 17 žmonių – keturias moteris ir 13 vyrų. Seserys keliasi pusę penkių ryto, penktą susirenka bendrai maldai ir pluša visą dieną iki dešimtos valandos vakaro: verda gyventojams valgyti, dirba su vaikais iš problemiškų šeimų, slaugo ligonius, priima naujus gyventojus. Ir lankantis komisijai, į vienuolyną užklydo ilgą laiką prie prekybos centro valkatavęs kretingiškis. Gyvenamosios vietos neturintis vyras teresietėms žadėjo laikytis jų taisyklių. „Kiekvieną sekmadienį einame į vadinamuosius muziejaus bendrabučius, kur gyvena labai daug vargingų šeimų. Jų vaikams reikalinga pagalba, bendravimas. Vaikų susirenka gal 20, tačiau neturime net patalpų, kur su jais dirbti. Mokomės, žaidžiame, skaitome tamsoje. Būtų labai gerai, jei turėtume nors mažą kambarį, kur galėtume dirbti su vaikais. Jie ateina ir į vienuolyną. Čia gauna pavalgyti, yra žaidimų kambarys. Daugelis jų nenori išeiti, nenori grįžti pas girtuokliaujančius tėvus“, - atviravo sesuo Fina Marija. J.Mažeika pažadėjo, kad pasidomės, kokios yra galimybės suteikti patalpą seserims, dirbančioms bendrabutyje. Savaitgaliais teresietės šelpia ir tuos, kurie paprastomis dienomis eina valgyti į „Rūpestėlių“ valgyklą. Savaitgaliais ji nedirba, todėl teresietės šeštadieniais ir sekmadieniais valgio verda dar papildomai dvidešimčiai žmonių. „Teresietės yra pavyzdys, kaip turi būti dirbamas socialinis darbas. Kiek galėdama Savivaldybė stengsis surasti pagalbos šiam vienuolynui. Raginame ir žmones paaukoti malkų, maisto produktų. Šių dalykų teresietėms reikia nuolat“, - teigė A.Juknevičienė. Sesuo Fina Marija sutiko, kad materialinė pagalba joms labai reikalinga. Tačiau ne ką mažiau svarbi ir ne piniginė parama. „Laukiame savanorių, kurie pasikeisdami galėtų bent keletą valandų per savaitę mums padėti. Pagalbos reikia visur – ir bendraujant su vaikais, ir dirbant ūkiškus darbus“, - sakė sesuo Fina Marija. * Tarybos nario Povilo Turauskio komentaras: - Viena iš problemų, kurias pastebėjau lankydamasis socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, yra viešieji pirkimai. Juos daro Savivaldybė. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų centras perka bulves, kurių kilogramas kainuoja 1,4 lito. O štai turguje jos kainuoja tik 60 centų. Mūsų komitetas svarstys, ką reikia daryti, ir tikiuosi, kad priversime bulves pirkti pigiau. Matyt, perkant brangesnes bulves kažkas turi naudos. Patikrinau tik bulvių kainą, bet reikėtų pasidomėti ir kitomis viešųjų pirkimų kainomis. Nustebino teresiečių darbas – keturios moterys padaro gerokai daugiau, negu valdiškos įstaigos su daugybe darbuotojų. Teresietėms pats nuvešiu žirnių ir kmynų, paaukoti maisto produktų paraginsiu ir kitus ūkininkus.
|
|
