|
|
|
Mano, kad traukiniai turėtų važiuoti lėčiau
Ilgametis vairavimo mokytojas Romanas Vizgaudas atkreipė dėmesį, kad publikacijose apie įvykusias nelaimes ant geležinkelio bėgių dažnai minima, kad traukinys važiavo 100-120 km per val. greičiu.
„Kelių eismo taisyklėse yra parašyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Ir nenumatoma jokių išimčių, kad, pavyzdžiui, bėginė transporto priemonė gali važiuoti greičiau. Kyla klausimas, ar per Kretingą 100-120 km per val. greičiu lekiantys traukiniai nepažeidžia Kelių eismo taisyklių, kurios yra privalomos visiems“,- pastebi R. Vizgaudas. Iškėlęs šį klausimą jis savo surinktame dokumentų archyve rado, kad Kelių eismo taisyklėse, išleistose 1953 metais, pateikiant transporto priemonės sąvoką, bėginės transporto priemonės buvo išskiriamos. Tad jų važiavimo greičiui taikyti ir kitokie reikalavimai. Dabar gi šiuo metu galiojančiose Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad transporto priemonė yra „priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones“. Taigi ši sąvoka apimtų ir traukinius. „Mano nuomone, jei traukiniai per gyvenvietes važiuotų mažesniu greičiu, nebūtų tiek daug nelaimių ant bėgių – žmogus turėtų daugiau laiko pastebėti atvažiuojantį traukinį ir pasisaugoti jo. Juk žmonės būna ir susimąstę, nebūtinai turintys gerą klausą ar puikią regą – jie gali į mirtiną pavojų sureaguoti per vėlai“,- mano R. Vizgaudas. Tačiau Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Algirdas Budginas bei „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ Saugos sektoriaus viršininkas Igor Bril įsitikinę, kad traukiniams Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos nuostatos negalioja. „Kelių eismo taisyklės yra skirtos keliais, o ne bėgiais važiuojančioms transporto priemonėms. Geležinkelininkai vadovaujasi kitais, specialiai jiems skirtais teisės aktais,- sakė A.Budginas. – Tačiau pasiūlymui dėl traukinių važiavimo greičio mažinimo pritarčiau. Visgi būtų saugiau, jei bent miesto teritorijoje traukiniai važiuotų lėčiau. Ne kartą apie tai diskutavome ir Saugaus eismo komisijoje.“ I. Bril paaiškino, kad traukinių greitis yra reglamentuotas „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus įsakymu. „Konkretiems geležinkelio ruožams yra numatytas tam tikras skirtingas traukinių greitis. Greitis, kuris gali būti nuo 15 iki 120 km per val., nustatomas atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, tarp kurių – ir, pavyzdžiui, techninė ruožo bėgių būklė“,- teigė I. Bril. Jis sakė, kad traukiniuose yra įmontuota speciali įranga, kuri fiksuoja traukinio greitį, mašinisto veiksmus, pavyzdžiui, kada pradėtas avarinis stabdymas, kada panaudotas garsinis signalas. „Visa ši informacija yra įrašoma – tai tarsi lėktuvo „juodoji dėžė“. Todėl neįmanoma, kad mašinistas viršytų nustatytą greitį“,- teigė I.Bril. Anot I.Bril, Kretingą kertančiuose geležinkelio ruožuose nustatyti mažesnį traukinių greitį būtų nenaudinga – net ir traukiniui važiuojant 50 km per val. greičiu, stabdymo kelias, priklausomai nuo vagonų skaičiaus, krovinio svorio, oro ir kitų sąlygų, vidutiniškai būna apie 1 km. Tad mažesnis greitis nepadėtų išvengti skaudžių susidūrimo su kita transporto priemone ar pėsčiuoju padarinių. Be to, vairuotojams tektų ilgiau laukti prie pervažų, kol pravažiuos traukinys, kur kas daugiau laiko prireiktų ir gabenant krovinius ar vežant keleivius. „Ne visada galime kaltinti šautuvą, jei kažkas juo iššovė, - sakė I.Bril, apgailestaudamas, kad 2012 metų pabaigoje Klaipėdos apskrityje ant bėgių buvo prarastos dvi gyvybės. – Viena šių nelaimių įvyko būtent, kai traukinys važiavo tik 50 km per val. greičiu. Nors daug kartų žmonėms primename, kaip atsargiai reikia elgtis prie geležinkelio bėgių, tačiau ne visi yra atidūs ir atsargūs – galbūt žiemą negirdi perspėjančio signalo, nes dėvi storas kepures, būna išgėrę, o galbūt renkasi tokį savižudybės būdą. Priežasčių būna įvairių.“
|
|
