|
|
|
Sieks labiau kontroliuoti Savivaldybei pavaldžias įmones
Šią savaitę įvykusiame rajono Savivaldybės plėtros tarybos posėdyje jos nariai aptarė keletą rajono plėtrai svarbių klausimų – pradedant nuo bendrovės LITGRID informacijos apie pasirengimą tiesti elektros perdavimo liniją Kretinga-Benaičiai iki sprendimo griauti avarinės būklės garažus prie šv. Antano rūmų.
Nuomonės išsiskyrė Idėja keisti Savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymo modelį rajono vadovams kilo, viešint pas Kretingos šilumos tinklų akcininkę – bendrovę „Klaipėdos energija“, iš kurios buvo išgirsta nemažai priekaištų dėl Kretingos šilumos tinklų veiklos. Rajono Savivaldybės administracija parengė keletą pasiūlymų, koks modelis būtų tinkamiausias valdyti Kretingos savivaldybei priklausančius Kretingos turgų, Kretingos autobusų parką, Kretingos šilumos tinklus, „Kretingos komunalininką“, „Kretingos vandenis“ bei įmonę „Knyga“. Pristatydamas būsimą valdymo modelį, rajono administracijos direktorius Virginijus Domarkas pasiūlė, kad Kretingos turguje ir įmonėje „Knyga“ veiktų tik valdyba, Kretingos autobusų parke ir „Kretingos komunalininke“ – tik stebėtojų taryba, o Kretingos šilumos tinkluose bei „Kretingos vandenyse“ – ir valdyba, ir stebėtojų taryba. Plėtros tarybos narių nuomonės išsiskyrė: pirma, - kodėl įmones siūloma valdyti nevienodai, antra, - negi visiškai nebepasitikima įmonių vadovais. „Demonstruojame nepasitikėjimą: juk ir dabar įmonių valdybose yra po 3 atstovus iš Savivaldybės, taryboje išklausome veiklos ataskaitų, įmonės samdo auditą, auditą jau dabar numatome ir mes, tad kam ta stebėtojų taryba. Štai dėl Autobusų parko žmogaus vos iki infarkto nenuvarėme, ir kas iš to – viskas liko kaip buvę“, - teigė rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Almantas Skruibys teigė atvirkščiai: kuo daugiau priežiūros, tuo įmonės vadovui bus geriau ir aiškiau, o jam pritaręs rajono meras Juozas Mažeika teigė, jog esant ir stebėtojų tarybai politikams bus daugiau galimybių susipažinti su Savivaldybės kontroliuojamų įmonių darbu. „Įmonės jau dumbliais apaugę – dirbame, kaip norime. Apsmirdę jau“, - replikavo rajono tarybos narys Steponas Baltuonis. „Prisiminkite: kai 25 proc. akcijų atidavėme „Klaipėdos energijai“, laukėme, kad ši bendrovė įlietų kapitalo. Pasižiūrėkite, kiek Jonas Barzdys įdėjo pastangų tobulinant tinklus, iš kitų rajonų atvažiavę stebisi. Man atrodo, kad kažkas galanda kalavijus galvoms kirsti. Man toks elgesys nesuvokiamas“, - nepasidavė V.Kubilius. Nors vieningos nuomonės ir nebuvo prieita, tačiau Plėtros taryba sutarė: ir stebėtojų taryba, ir valdyba teatsiranda visose Savivaldybės įmonėse, išskyrus Kretingos turgų ir „Knygą“. Galutiniam sprendimui priimti Plėtros tarybos nariai paprašė laiko, tačiau ruošti nuostatus Savivaldybės administracijai leido. LITGRID tariasi su gyventojais Bendrovės LITGRID atstovas rajono vadovus ir Plėtros tarybos narius supažindino apie pasirengimą tiesti 110 kW galingumo ir 27 km ilgio elektros perdavimo liniją Kretinga-Benaičiai, kuri kirs 250 sklypų. Remdamasi Vyriausybės nuostatomis bei nacionaline strategija, LITGRID šią liniją tiesia tam, kad mažėtų elektros tinklo nuostoliai. Rajono Savivaldybės rūpestis – gyventojų, patenkančių į elektros perdavimo linijos zoną, nepasitenkinimas, tad Savivaldybė paprašė bendrovės LITGRID šią problemą išspręsti savo jėgomis, siunčiant pas gyventojus derybininkus. Šiuo metu, patvirtino LITGRID atstovas, jau yra pasirašyta per 100 sutarčių dėl servitutų, ir manoma, kad bendrovei pavyks sudaryti sutartis bent jau su 70 proc. gyventojų. Kitai daliai servitutai bus nustatyti teisės aktų numatyta tvarka, tačiau kompensacijų tie žmonės nepraras. O 100 proc. pasirašyti susitarimus dėl servitutų trukdo keletas priežasčių: nesutvarkyti žemės dokumentai, ginčai tarp giminaičių paveldėjus žemę, emigracija, nuostatos nesirašyti jokių sutarčių ir pan. Bendrovė LITGRID sutarčių dėl servitutų pasirašymui dar skirs maždaug pusmetį, po to kreipsis į rajono tarybą dėl specialiojo plano tvirtinimo. Gyventojams išmokamų kompensacijų dydis – labai įvairus: LITGRID atstovo tvirtinimu, kai kurios jų siekia iki kelių dešimčių tūkstančių litų, ir šios sumos priklauso nuo žemės paskirties, rinkos vertės – net 10 dedamųjų, įvertinus visas aplinkybes. Strateginis planas – įžanga į biudžetą Plėtros taryba pritarė rajono Savivaldybės administracijos specialistų parengtam 2013-2015 m. strateginiam planui, kurio svarstymas buvo tarsi įžanga į numatomą patvirtinti rajono biudžetą, kuris šiemet, anot rajono mero Juozo Mažeikos, bus kuklesnis negu pernai. Plėtros taryba patvirtino visas 12 programų, pradedant bendrąja programa ir baigiant architektūros teritorijų planavimu. Administracijos direktorius Virginijus Domarkas supažindino Plėtros tarybos narius su kitokia direktoriaus rezervo naudojimo tvarka: nuo šiol iš direktoriaus rezervo bus skiriama lėšų tik stichinių nelaimių atvejais. Situacijoms, kai būtina skirti lėšų kultūrai, sportui ar kitoms reikmėms, kiekvienoje finansavimo programoje atsiranda eilutė nenumatytoms priemonėms, o lėšų poreikis tvirtinant biudžetą numatomas atsižvelgiant į praėjusių metų patirtį. Tvirtinant seniūnijų programą, pastebėta, jog lėšų poreikis didėja, ir tai susiję su minimalios algos padidinimu, darbo stažo skaičiavimu, specialistų kategorija ir t.t. Be to, kol kas nuspręsta mūsų rajone nenaikinti seniūnijose ugniagesių komandų, nors kiti rajonai, taupydami lėšas, jų jau atsisakė. Viena brangiausių, pajuokavo Plėtros tarybos nariai, yra Strateginio planavimo ir investicijų programa, pagal kurią numatoma sveikatos, švietimo įstaigų renovacija, viešųjų erdvių gražinimas ir pritaikymas bendruomenių reikmėms, lėšos kultūrai ir paveldo išsaugojimui, darželių sąlygų gerinimas ir t.t. Plėtros taryba šiek tiek suabejojo, ar tikslinga į šią programą įtraukti Vydmantų ambulatorijos statybą, apie kurią kalbama nuo 2006 metų, tačiau reikalai iš vietos nejuda: Vydmantuose – per mažai žmonių, kad ambulatorija galėtų išsilaikyti. Pasirodo, jog vydmantiškiai, leisdami Kuršėnų vyskupijai Vydmantų apylinkėse statyti vėjo jėgainę, susiderėjo dėl 100 tūkst. Lt paramos bendruomenei. Kadangi grynųjų pinigų nėra kaip skirti, paramos išraiška – būsimos ambulatorijos pamatai, kurių nesant lėšų iš VIP (Valstybės investicijų programa) nėra ko tikėtis. Taigi Vydmantų ambulatorijos poreikis programoje išliko. Į programą buvo įtraukti ir „Eglutės“ (Padvarių k.) bei „Pasagėlės“ (Vydmantų k.) darželių sąlygų pagerinimo darbai. Prisiminus senus gerus laikus, kada rajono biudžetas gebėdavo tenkinti ir smulkiojo bei vidutinio verslo poreikius, kai šiam reikdavo bent minimalios paramos, ir šįsyk programoje numatyta teikti tiesioginę paramą verslui bei žemės ūkiui, tačiau ar tai virs realybe – priklausys nuo biudžeto galimybių. Savivaldybei pasiryžus „užvesti“ daugiabučių renovacijos mechanizmą, bus ieškoma lėšų ir žmogiškųjų išteklių, kas galėtų šį darbą atlikti. Administracijos direktoriaus V.Domarko nuomone, tai galėtų padaryti bendrovė „Kretingos komunalininkas“, nes bendrovė „Kretingos būstas“, kuriai visai tiktų šis darbas, anot direktoriaus, „ neturi nei gyventojų, nei Savivaldybės pasitikėjimo“. Pasirengimas daugiabučių renovacijai biudžetui kainuos 150 tūkst. Lt. Taip pat buvo patvirtintos 2014 - 2020 m. rajono plėtros plano rengimo darbo grupės. Nustatė prioritetus Plėtros taryba nustatė VIP objektų prioritetus: pirmąją poziciją išlaikė Kretingos ligoninės avarinės būklės likvidavimas, kuriam numatoma 200 tūkst. Lt; antroje vietoje – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kapitalinis remontas (500 tūkst. Lt), klausimų liko, ar bus skirta lėšų Salantų gimnazijos tolimesnei rekonstrukcijai, kuri sąraše numatyta trečioje pozicijoje. Šiais metais turėtų būti užbaigtas Kretingos kultūros centro kapitalinis remontas, kuriam numatoma 200 tūkst. Lt, viešosios bibliotekos statybai ketinama gauti 400 tūkst. Lt. Bendru sutarimu į aukštesnę poziciją kilstelėtas Sporto kompleksas bei Marijos Tiškevičiūtės mokyklos rekonstrukcija, numatoma ir mokyklos-darželio „Žibutė“ pastato renovacija bei priestato statyba. Vydmantų ambulatorijos statyba smuktelėjo dviem pozicijomis žemiau. VIP taip pat numatyta Melioracijos programa ir spręsti Minijos upės erozijos problemą „Rasos“ sodininkų bendrijoje. Sklypas – sporto salei Rajono meras Plėtros tarybą informavo, jog yra gauta ekspertų išvada dėl garažų prie šv. Antano rūmų būklės. Ekspertų teigimu, garažai, statyti apie 1970-uosius, yra avarinės būklės ir kelia pavojų žmonėms: prasidėjusi erozija ardo pastatus, ir tai gali sukelti jų griūtį. Nugriauti garažus prašo ir Pranciškonų gimnazijos vadovai. Bendru sutarimu Plėtros taryba pritarė, kad garažai būtų nugriauti, tačiau prieš griaunant šias senienas nuspręsta iš pranciškonų prašyti aiškaus susitarimo, kad šioje vietoje atsiras tik sporto salė ir ne kas kita ir kad šia sporto sale būtų leista naudotis kretingiškiams.
|
|
