Stuburo problemos kamuoja ne tik senjorus

„Dėl nugaros negalavimų skundžiasi ne tik pagyvenę žmonės, kaip dažnai yra manoma. Stuburo traumas pavadinčiau jaunų žmonių liga“,- sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Renata Petrauskienė, kuri Jurgio Pabrėžos gimnazijos vyresniųjų klasių gimnazistams skaitė paskaitą, patardama, kaip saugoti savo sveikatą ir kaip atpažinti galvos bei stuburo traumų simptomus.

Gimnazistams paskaitą skaičiusi bendrosios praktikos slaugytoja Renata Petrauskienė akcentavo, kad neverta lengvabūdiškai rizikuoti savo sveikata – patyrus galvos ar stuburo traumas laukia ilgas bei skausmingas gydymas.

J.Pabrėžos gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Ingrida Leketienė bei jos kvietimu su gimnazistais savo žiniomis pasidalijusi R.Petrauskienė yra įsitikinusios, jog kalbėti apie galvos ir stuburo traumas jaunimui yra būtina.

„Galvos ir stuburo traumos – gana sezoniškos: daugiausiai jos žmones ištinka vasarą ir žiemą. O gydymas yra ilgas, skausmingas ir sunkus, šių traumų pasekmės gali būti jaučiamos visą likusį gyvenimą. Daugiausiai visų stuburo sužalotųjų yra 15-50 metų amžiaus. Todėl norisi perspėti jaunus žmones, kad būtų atsargūs, saugotų save, priminti, kaip svarbu stiprinant sveikatą yra pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, sportuoti. Reguliariai mankštinantis tvirtinami nugaros raumenys, kurie padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį ir sumažina tikimybę susižeisti. Kai jauną žmogų ištinka galvos ar stuburo trauma, jis būna piktas ant viso pasaulio ir skuba kaltinti aplinkinius, bet ne save. O juk dažnai jo paties neatsakingas elgesys, pavyzdžiui, vairavimas išgėrus, noras pasirodyti drąsiam ir būna nelaimės priežastis“,- kalbėjo R.Petrauskienė ir I. Leketienė.

Apibūdinusi galvos ir stuburo sužalojimų požymius bei simptomus, R.Petrauskienė paaiškino, kad galvos trauma gali nulemti tokias komplikacijas, kaip epilepsiją, vandenę, pažinimo ir psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją; stuburo potrauminės komplikacijos pasireiškia šlapimo pūslės funkcijos sutrikimais, nevalingais raumenų įsitempimais ir susitraukimais, skausmais, žarnyno funkcijos sutrikimais, seksualiniais sutrikimais, žmogui negalint judėti, atsiranda pragulos.

„Jei artimas žmogus, bičiulis patyrė sunkią traumą, nepalikite jo, nes jis ir taip jaučiasi liūdnas, nusivylęs gyvenimu. Net jei toks žmogus ir prašo jo nelankyti ir palikti jį ramybėje – tai netiesa: jam tiesiog dar sunku susitaikyti su pasikeitusiu savo gyvenimu, jam sunku žiūrėti, kaip džiaugsmingai gyvena kiti žmonės, kurie yra sveiki. Savanaudiška yra galvoti, kad „aš esu labai jautrus žmogus, todėl man per sunku matyti sužalotus žmones“ – negalima žmogaus jam sunkiu metu palikti vieno“,- kalbėjo R.Petrauskienė.

Iliustruodama pasakojimą apie tai, koks sudėtingas gydymas laukia patyrus stuburo traumas, R.Petrauskienė gimnazistams pademonstravo nuotraukas, kaip atrodo metaliniais įtvarais sukaustytas stuburas. „Sporto traumos, šautiniai bei durtiniai sužalojimai pasitaiko retai. Apie 50 proc. stuburo sužalojimų sukelia transporto įvykiai, o apie 21 proc. – kritimas iš aukštai, pavyzdžiui, nuo kopėčių“,- statistiką pateikė R.Petrauskienė, papasakojusi, kad galvos ir stuburo traumos kartu su kitų organų sužalojimais gali nulemti ir žmogaus mirtį.

Vyresniųjų klasių gimnazistai buvo paraginti nuolat rūpintis savo sveikata ir ją stiprinti pasirenkant sveiką gyvenimo būdą bei sportuojant.

Pasak R.Petrauskienės, kaukolės ir galvos smegenų sužalojimai yra dažnesni negu kitų kūno dalių ir sudaro apie 25-51 proc. visų traumų.

„Vyrai galvos smegenų sužalojimus patiria 2-3 kartus dažniau negu moterys – taip yra, matyt, dėl didesnio vyrų polinkio rizikuoti savo sveikata, imtis aktyvių, staigių veiksmų. Nors dažniausia galvos smegenų sužalojimo priežastis yra vadinamosios buitinės traumos, tačiau neretai galva sužalojama ir per eismo įvykius ar žmogui krentant iš aukštai.

Aiškinantis, kas lėmė transporto traumas, paaiškėja, kad dėl to būna kaltas alkoholis, didelis greitis, saugos diržų nenaudojimas, o kalbant apie motociklininkus – ir šalmų nedėvėjimas. Jūs šiuo metu pradedate lankyti vairavimo mokymus, tad nepamirškite, kad dar neturint pakankamai vairavimo patirties, kelyje reikia būti kur kas atsargesniam“,- į gimnazistus kreipėsi R.Petrauskienė, perspėjusi, kad patyrus net ir lengvą galvos traumą, apie 16 proc. sužeistųjų tampa neįgalūs. Per susitikimą su vyresniųjų klasių gimnazistais R.Petrauskienė juos paskatino stebėti savo savijautą, fizinę būklę ir stengtis nepersitempti – įtampa ir nuovargis dėl intensyvaus mokymosi gali pasijausti gavos, pečių juostos skausmais, sutrikusia koordinacija, mieguistumu, suprastėjusia atmintimi, sunkumu sutelkti dėmesį. „Jei taip jaučiatės, stenkitės pakeisti savo gyvenimo ritmą ir skirti pakankamai laiko poilsiui, visavertei mitybai. Neaukokite miego valandų sėdėjimui prie kompiuterio per naktis. Negalima numoti ranka į savo sveikatą, nors, kol esame jauni, jos taip nevertiname ir vis manome, kad visi kiti reikalai už ją yra svarbesni“,- patarė R. Petrauskienė.

J.Pabrėžos gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė I. Leketienė teigė, kad susitikimas su R.Petrauskiene buvo vienas projekto „Stiprinkime sveikatą kartu“ renginių. „Visus mokslo metus su mokiniais kalbamės jiems pačiomis aktualiausiomis temomis, pavyzdžiui, apie sveiką mitybą, pasirengimą egzaminams. Džiaugiuosi, kad projektą vykdyti talkina ir kiti bibliotekos darbuotojai, kūno kultūros mokytojai bei kiti gimnazijos darbuotojai“,- teigė I.Leketienė.

Ji mano, kad švietimo politika turėtų numatyti daugiau sveikatos pamokų vaikams. „Tik nuo mažens gaudami žinių, žinodami, kaip jas pritaikyti ir taip stiprinti savo sveikatą, apsisaugoti nuo ligų, žmonės įgis sveikų įpročių ir savaime išmoks tinkamo gyvenimo būdo. Tik tuomet turėsime ir sveiką visuomenę“,- įsitikinusi I. Leketienė.

• Rašyti komentarą (1)