Turėtų apsispręsti, kas svarbiau – paveldas ar medžiai

Šiuo metu Imbarės piliakalnyje Salantų regioninio parko iniciatyva vyksta darbai – darbininkai pjauna krūmynus. Tačiau rajono vadovai svarsto, ar leisti parko direkcijai išpjauti ne tik krūmus, bet ir senus medžius.

Imbarės piliakalnyje ketinama iškirsti medžius.

Sužinojęs apie planuojamus Imbarės piliakalnio tvarkymo darbus Imbarės seniūnas Antanas Turauskis Salantų regioninio parko direktoriaus Modesto Šečkaus paprašė projektą pristatyti Imbarės bendruomenei.

Šioji išsakė nuomonę, kad senieji medžiai piliakalnyje neturėtų būti iškirsti.

„Kol kas nieko komentuoti negaliu, nes yra tik projekto pradžia, leidimas išpjauti medžius nėra duotas. Ar išpjauti medžius, svarsto ir Savivaldybės atstovai. Mūsų nuomone, piliakalnį tvarkyti reikia, tačiau senuosius ąžuolus siūlytume palikti augti toliau ir džiuginti istorinės vietos lankytojų akis“, - kalbėjo A.Turauskis.

Salantų regioninio parko direktorius M.Šečkus pripažino, kad piliakalnio tvarkymo projektas sukėlė vietinių gyventojų diskusijų.

„Kalbėjomės su žmonėmis – jiems gaila medžių. Kadangi atsirado skirtingų nuomonių, susilaikome nuo pradinio projekto. Dabar pjauname tik krūmus. Tačiau nereikia pamiršti, kad Imbarės piliakalnis yra kultūrinis bei istorinis objektas, kurį reikia išsaugoti“, - teigė M.Šečkus.

Būtent dėl šios priežasties siūloma išpjauti medžius. Jų šaknys ardo istoriškai svarbų piliakalnio sluoksnį.

„Išpjaudami medžius grąžintume piliakalniui pirmykštį jo vaizdą. Piliakalniai senovėje nebūdavo apaugę medžiais. Lietuvoje jau turime keletą pavyzdžių, kaip vaizdingai atrodo išvalyti piliakalniai. Vienas tokių pavyzdžių – Kartenos piliakalnis. Dabar jis, atgavęs senovinę savo išvaizdą, atsiveria lankytojams. Kartenos piliakalnis jau kitąmet bus visiškai pritaikytas lankytojams. Tokius pat darbus norime padaryti ir Imbarėje. Tačiau siekiant Imbarės piliakalnį pritaikyti lankymui, yra būtina išryškinti piliakalnio gynybinius įtvirtinimus, jo siluetą, kuo plačiau atverti nuo piliakalnio regimą Salanto upės panoramą ir apylinkių kraštovaizdį“, - planais dalijosi M.Šečkus.

Pasak jo, vykdyti darbus Kartenoje buvo paprasčiau, kadangi leidimą kirsti medžius davė savo srities specialistai – miškininkai.

Kartenos piliakalnis atgavo pirmykštį savo vaizdą.

„Kartenos piliakalnis stūkso miško teritorijoje, todėl ir leidimą išdavė miškininkai. Imbarės piliakalnio žemė nėra įvardinta kaip miško teritorija. Vien tai reikštų, kad medžių ten neturėtų būti. Tačiau turime gauti Savivaldybės leidimą. Ir bendruomenė, ir rajono vadovai turėtų rimtai apsvarstyti, kas svarbiau – seni medžiai ar istorinis paveldas“, - įsitikinęs M.Šečkus.

Jis pripažino, kad ant Imbarės piliakalnio auga šimtamečių ar net senesnių medžių. M.Šečkaus nuomone, vykdant projektą reikėtų siekti kompromiso.

„Dabar kertame krūmus ir nenaudingus medžius, kurių skersmuo neviršija 8 centimetrų. Norint atverti piliakalnį, būtina kirsti ir storus medžius. Didžiąją dalį medžių vis dėlto reikėtų iškirsti, galima palikti tik senuosius ąžuolus“, - siūlo M.Šečkus.

Anot jo, Imbarės piliakalnis galėtų tapti itin patraukliu objektu ne tik vietiniams gyventojams, bet ir keliaujantiems po Lietuvą.

„Imbarės piliakalnis yra vienas didžiausių šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių. Čia kažkada yra stovėjusi pilis, kuri XIII amžiuje buvo svarbus kuršių Cėklio žemės centras. Imbarės archeologinis kompleksas – ne tik piliakalnis. Čia kompaktiškai yra išsidėstę ir kiti archeologinę, istorinę ir mitologinę vertę turintys kultūros paveldo objektai – gyvenvietė, kulto vietos, kapinynas, senosios kapinės ir dvarvietė“, - pasakojo M.Šečkus.

Archeologiniai tyrimai parodė, kad piliakalnį gyvenimui žmonės pasirinko dar I tūkst. prieš Kristų. Šalia gyvenvietės buvo įtvirtintas priešpilis, aplink įkurta gyvenvietė, šventyklos, kapavietė.

„Istorikai teigia, kad X-XIII amžiuje Imbarė buvo stambi kuršių pilis. Žemutiniame papilyje aptikta gatvių sistema leidžia manyti, kad ankstyvaisiais viduramžiais Imbarė jau turėjo protomiesto bruožų. Spėjama, kad pilis apleista 1260 metų kuršių sukilimo metu. Viena iš daugelio legendų pasakoja, kad vietovė pavadinta pilies valdovo dukters Imbarės vardu“, - istoriją priminė M.Šečkus.

Piliakalnio tvarkymo darbus planuojama pabaigti iki kitų metų rudens. Įgyvendinus projektą, numatoma įrengti akmenimis grįstus takus, bus įrengtas tiltelis, laiptai, lauko tualetas. Palei takus bus pastatytos informacinės rodyklės, informaciniai stendai, suolai.

„Ant piliakalnio esame numatę įrengti tris atokvėpio aikšteles. Norėtųsi, kad jose stabtelėję poilsiautojai plačiai galėtų apžvelgti apylinkes, vaizdo neužstotų medžiai“, - viliasi M.Šečkus.

Ir Kartenos, ir Imbarės piliakalnio tvarkymo darbus finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Dar nebaigtas tvarkyti Kartenos piliakalnis jau nukentėjo nuo vandalų – buvo sugadintas lieptas, tualetas.

„Apie padarytą žalą pranešė pastabūs gyventojai. Didelių nuostolių nepatyrėme, tikimės, kad tai buvo vienkartinis nesupratingų žmonių poelgis“, - sakė M.Šečkus.

• Rašyti komentarą (5)