Kastinys pasiduoda tik kantrioms šeimininkėms

Grūšlaukiškei Vidai Bružienei Adventas, kaip ir Gavėnios ar bulviakasio laikas, yra pats darbymetis. Moterį kaimynai, Salantų turgaus pirkėjai pažįsta kaip puikią šeimininkę, mokančią pagaminti itin gardų kastinį. Tad per pasninką V.Bružienė susuka ne vieną litrą tradicinio žemaičių patiekalo.

Vida Bružienė kastinį pataria sukti moliniame puode.

„Kastinys yra vienas pagrindinių pasninko valgių – kaip ir žuvis, grūdiniai patiekalai. Kastinio niekas nevalgo per Kūčias, tačiau kai reikia valgyti mažiau mėsos, žemaičiai mėgsta pasmaguriauti kastinio su karštomis bulvėmis. Valgomas per Adventą ir Gavėnią kastinys yra labiau šaltojo metų laiko valgis. Tačiau ir ankstyvą rudenį ar net vasaros pabaigoje būna tarsi piko metas, kai kastinio susuku daugiau. Mat atsiradus šviežioms bulvėms, nieko nėra skaniau, kaip valgyti jas kartu su kastiniu“, - įsitikinusi V.Bružienė.

Ją gaminti kastinį išmokė anyta. Iš pradžių moteris šį patiekalą gamino tik šeimai, tačiau kartą nuvežusi į turgų pamatė, kad gardumyną graibsto ir pirkėjai.

„Jokių įmantrybių nenaudoju, kai gaminu kastinį. Darau jį tradiciškai, kaip kad senovėje buvo įprasta. Žmonėms jis patinka ne dėl kažkokių ypatingų prieskonių, o dėl skonio dermės, kurią išgaunu naudodama natūralius, ekologiškus produktus“, - mano V.Bružienė.

Moteris kastiniui sukti naudoja rūgštesnę ir kietesnę grietinę. Žinodama, kad ryt suks kastinį, šeimininkė grietinę per naktį palieka šiltai, ne šaldytuve – kad šioji parūgtų.

„Kai grietinė šilta, ji geriau sukasi. Grietinę sudedu į molinį puodą. Toks yra tinkamiausias, nes produktai ne taip greitai ataušta, todėl kastinys susukamas greičiau. Grietinę tokiame puode reikia sukti tarsi sviestą, tačiau neleisti susisukti iki sviesto masės. Turi atsirasti kruopelių. Kai šios pasirodo, molinį indą dedu į puodą su karštu vandeniu ir grietinę suku tol, kol ši tampa vientisa mase, kuri nelimpa nei prie molinės puodynės, nei prie medinio šaukšto“, - pasakojo V.Bružienė.

Kai grietinė vientisa, moteris molinį indą išima iš karšto vandens, deda po gerą šaukštą rūgusio pieno ir vėl suka.

„Rūgusio pieno sudedu tiek pat, o gal net daugiau, negu grietinės. Rūgpienį reikia dėti pamažu: įdedi šaukštą, išsuki, vėl įdedi, vėl išsuki. Rūgpienio reikia dėti tol, kol sukama masė jį priima – jei sukama masė per šlapia, vadinasi, rūgpienio jau gana. Kadangi dedu rūgpienio, kastinys būna liesas – labai tinkantis pasninkui“, - sakė V.Bružienė.

Išsuktą kastinį moteris pagardina druska, kmynais, česnakais, vasarą – žalumynais iš daržo. Šeimininkė pataria nepamažinti druskos – gerai pasūdytą kastinį valgyti su karštomis bulvėmis daug gardžiau.

Šio gardumyno V.Bružienė vienu kartu pagamina du litrus, o jei reikia – ir daugiau. Šeimynai šis valgis nenusibosta, o ir tolimus svečius kastiniu yra tekę vaišinti.

„Pas kaimynus atvyko svečių iš Indijos. Tad paprašė pagaminti tradicinio kastinio. Kastiniu stebisi ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai. Mat kastinys yra būdingas Žemaitijai. Tiksliau - vakarinei mūsų regiono daliai – Telšiams, Plungei, Kretingai. Aukštaitijoje kastinio gamina per vestuves, norėdami nustebinti svečius“, - pasakojo V.Bružienė.

Pasak moters, kastinį pagaminti gali tik kantri šeimininkė, kuri moka planuoti laiką ir nedirba kelių darbų iš karto.

„Nors kastinį gaminu daugelį metų, būna, kad nepavyksta ir man – ima ir išskysta. Itin atidžiai reikia kaitinti sukamą grietinę. Jei pakaitinsi daugiau, negu reikia, masė išskys. Teks arba išmesti, arba taisyti padėtį. Jei kaitinama grietinė išskysta, į nuimtą nuo ugnies masę vėl pamažu reikia dėti grietinės ir sukant sugrąžinti buvusį stangrumą. Taip pat negalima numesti pradėto sukti kastinio ir pabėgti dirbti kitų darbų. Jei jau pradėjai sukti - ir pabaik. Kitaip skanėsto neturėsi. Kastinį galima susukti ir per valandą, tačiau kartais atsitinka taip, kad gamyba užtrunka keturias ar penkias valandas. Todėl nusprendus sukti kastinį reikia nusiteikti, kad kitų darbų nepadirbsi ir su netikėtai užsukusiais svečiais nepaplepėsi prie arbatos puodelio. Kastinys pasiduoda tik kantrioms šeimininkėms“, - įspėjo V.Bružienė.

Jei dienos laiko nesuryja kastinio gamyba, moteris šeimai mėgsta iškepti ir duonos. Šios receptą V.Bružienė paveldėjo iš savo močiutės.

„Raugą gaminu į šiltą vandenį įdėjusi ruginių miltų. Tokį užpilą šiltai rauginu apie savaitę, kai suskystėja, vėl dedu miltų, kol gaunu masę, panašią į blynų tešlą. Užplikau litrą ruginių miltų, įdedu porą šaukštų raugo, kmynų ir palieku nakčiai šiltai. Rytą išverdu trejetą bulvių ir sutrinu. Jas įdedu į vakarykščiai užmaišytą tešlą – su bulvėmis iškepta duona ilgiau išlieka šviežia. Taip pat dedu druskos, cukraus, dar miltų. Dedu miltų ir minkau tol, kol lieka vientisas gumulas. Tešlą sudedu į skardą ir palieku pabūti šiltai. Įkaitinusi orkaitę iki 170 laipsnių kepu pusantros valandos. Iškepta duona visą savaitę būna šviežia. Kol močiutė buvo gyva, vis prašydavo atnešti paragauti iškeptos duonos – tikrindavo, ar tinkamai iškepiau, ar ko netrūksta. Taip kepu jau 20 metų – iš parduotuvės duonos perku, tik jei neturiu laiko išsikepti naminės“, - sakė V.Bružienė.

Anot jos, ši naminė duona tinka ne tik kasdienai, bet ir gardžiam bei tradiciniam Kūčių stalui.

• Rašyti komentarą (3)