|
|
|
Rytojų sveikiname šiandien
Šiandien jūsų rankose kartu su „Pajūrio naujienomis“ tradicinė dovana - 2013 metų kalendorius. Kartu su jo herojais kviečiame rytojų pasveikinti jau šiandien. Iš kalendoriaus žvelgiančių žmonių veidus 2012-aisiais laikraščio puslapiuose teko matyti ne kartą. Tai - šiandienos herojai, kurie visus metus dirbo dvasinėje, pedagoginėje, kultūrinėje srityje, saugojo mūsų gerovę, būrė draugėn jaunimą, bendruomenę tam, kad sau ir aplinkiniams padovanotų gražesnį rytojų. „Kokie metai buvo Jums?“ – po kalendoriaus fotosesijos „Pajūrio naujienos“ klausė jos dalyvių. Brolis pranciškonas Bernardas: - Esu labai laimingas – šiemet išėjo mano kūrybos knyga „Taip priėjo gyvenimas“. Tai buvo kūrybos metai ir dar – labai sunkūs metai, nes daug žmonių prašė dvasinės pagalbos. Tačiau per tai sutikau daug įdomių asmenybių. Kitiems metams nekeliu sau didelių iššūkių. Norėčiau atrasti kažką naujo kūrybos plotmėje. Tikiuosi, kad Dievas man duos naujų apreiškimų, gyvenimo stebuklų, kad galėčiau tobulėti savo dvasinėje tarnystėje. Mes nuolat skubame. Todėl sau ir kitiems linkėčiau nors kartais išlipti iš to lekiančio traukinio ir įkvėpti gyvenimo. Man gyvenimas - dar ir gilesnis tikėjimas, tvirtesnė dvasinė tarnystė. „Pajūrio naujienų“ skaitytojams ir visiems Kretingos rajono žmonėms linkiu santarvės, tarpusavio supratimo. Nebijokite gilintis į tikėjimo, mokymo tiesas. Nebijokite sakyti kuo daugiau gerų žodžių savo artimiesiems, sau. Sulaukėme šv. Kalėdų. Tačiau ir Adventas jau yra šventė, kai mes apsivalome, susitaikome su savimi ir vieni kitais bei iš naujo atrandame Dievą savo širdyse. Linkiu gražiausios trejybės – tikėjimo, vilties ir meilės. Vanda Šimkuvienė, Lazdininkų bendruomenės pirmininkė ir slaugytoja: - Kaip bendruomenės slaugytoja džiaugiuosi – šiemet mažiau sirgo vaikai, kaime padidėjo gimstamumas, atsikėlė gyventi naujų jaunų šeimų. Tiesa, jaunimas ir išvažiuoja iš kaimo. Tačiau džiaugiamės, kad išvykę svetur nepraranda bendruomeniškumo jausmo – Londone net yra savotiškas Lazdininkų kaimelis. Geri metai buvo visai bendruomenei – išasfaltuota 600 metrų gatvių, renovuoti bendruomenės namai, pradėtas projektas dėl poilsio ir žaidimų aikštelės. Pastarasis projektas svarbus jaunimui. Jei nori kažko iš jaunimo gauti, jam reikia ir duoti. Reikia juo pasitikėti. Smagu, kad Lazdininkų jaunimas propaguoja sveiką gyvenimo būdą, vieni kitiems padeda. Tokios santarvės linkiu visiems žmonėms. Būkite vieni kitiems pagarbūs, dirbkite kartu ir kurkite. Bendruomeniškumas yra didelis džiaugsmas ir dovana. Šios dovanos ir linkiu šiandienai bei rytojui. Aida Mikutienė, Laukžemės bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė, Kretingos kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja: - Buvo turtingi metai. Ir profesine, ir asmenine prasme. Įsibėgėjo bendruomenės projektai, į pabaigą ritasi mano studijos Kauno technologijų universitete. Kitąmet jau ginsiuosi diplomą. Džiugino gyvenimas Laukžemėje. Sulaukėme komplimentų – kad esame gyvi, mokame į veiklą, renginius pritraukti visus žmones. Iš tiesų per pastaruosius metus kultūra papuošė bendruomenę, o bendruomenė papuošė kultūrą. Turime gražius, išpuoštus, jaukius bendruomenės namus, bendruomenė kartu su kultūros darbuotojais, biblioteka, klebonu kuria geresnį, patogesnį, patrauklesnį Laukžemės gyvenimą. Širdis džiaugiasi, kad nesame susiskaldę, kad esame vieningi, susibėgame ne tik pasilinksminti, bet ir problemų spręsti. Laukžemėje niekada nebūsi vienas – visada atsiras kas padeda, kas turi idėjų. O idėjos yra varomoji jėga, kad tik sveikatos užtektų. Su žmonėmis reikia sutarti – tada visada gauni atsaką. Juk kai atėjau dirbti į Laukžemės kultūros namus, ko tik čia nebuvo – ir šokiai iki paryčių, ir vaikinai su motociklais po salę važinėjo. Tačiau išsiugdėme pagarbą vienas kitam, pavyko susikalbėti. Kai užsispiri darbą padaryti ir nesustoji pusiaukelėje, gali daug pasiekti. Mums, laukžemiškiams, darbų ir idėjų dar šimtui metų pakaks, nesustosim. O „Pajūrio naujienų“ skaitytojams linkiu rytojų matyti gražų, gyventi optimistiškomis nuotaikomis. Laimė priklauso nuo mūsų – viską turime padaryti patys. Romualdas Jonauskas, Salantų bendruomenės narys, Salantų gimnazijos mokytojas bei muziejininkas: - 2012 metai man buvo geri, jubiliejiniai. Salantų gimnazija šventė savo gimtadienį. Kaip muziejininkas turėjau nemažai malonios veiklos – gimnazijos muziejų aplankė daug mokinių, rengėme įvairius konkursus, viktorinas, susijusias su mokyklos jubiliejumi. Norėtųsi, kad rytojus būtų sėkmingas ir gimnazijai, ir Salantams. Esame pradėję europinį projektą. Mūsų rajone būdinga pradėti darbus, o vėliau juos užkonservuoti. Tikiuosi, kad taip nenutiks Salantų mieste ir vietoj senųjų liepų sužaliuos gudobelės. Didžiausia mano svajonė - kad Salantų gimnazija gautų lėšų renovacijai. Norisi matyti savo mokyklą gražią, modernią. O rytojaus visiems linkiu sėkmingo, optimistiško. Jei netikėsime geru rytojumi, ko tada vertos visos svajonės ir pastangos. Tik tikint galima pasiekti didžių rezultatų. Silvija Lukauskienė, trynukų mama: - Šiemet Ineta, Martynas ir Ignas sulaukė metukų. Rytoj treji sukanka ir mūsų vyriausiajai Justei. Vaikai auga greitai, sveiki, gindami vienas kitą ir saugodami. Ineta yra lyderė ir visų viršininkė. Martynas išdykaudamas mėgsta viską plėšyti. O Ignas yra kompiuterio gerbėjas – tik ir taikosi atsisėsti šalia tėčio ir pamaigyti mygtukus. Nėra lengva auginti keturis vaikus. Kai susilaukiau trynukų, pirmoji mintis buvo – o kaipgi aš sugebėsiu juos visus maitinti, vystyti, migdyti, prižiūrėti. Tačiau mano močiutė visada sakydavo – Dievas be reikalo išbandymų neduoda. Jis duoda juos tik tiems, kurie išbandymus gali pakelti. Taip ir yra – nors tenka visą dieną lakstyti iš paskos, keltis naktį mažiausiai po 20 kartų, priimu tai kaip gyvenimo dovaną. Tikiu, kad mūsų vaikai užaugs geri ir protingi žmonės. Auginti mažylius padeda mama ir anyta, dvynės seserys Monika ir Janina. Be to, kuo mažiau laiko turi, tuo daugiau suspėji. Augindama trynukus nusprendžiau dar ir studijuoti. Egzaminai ant nosies, o ir diplominio gynimas čia pat. Mokausi naktimis, o kai išvykstu į sesiją, tai tarsi būna savotiškos atostogos. Jau norisi pasižmonėti, ištrūkti iš namų. Gražiam rytojui kiekvienam linkiu optimizmo. Viskas yra padaroma, viskas yra įmanoma. Daugiavaikėms šeimoms linkiu, kad valstybė pagaliau pakeistų savo požiūrį ir labiau rūpintųsi tais, kurie lieka Lietuvoje ir nori dirbti bei auginti vaikus čia. Lauryns Puidokas, Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas, Jurgio Pabrėžos gimnazijos pirmokas gimnazistas: - Šiemet turėjau daug veiklos, ji įsuko į tokį sūkurį, kad nebeįmanoma sustoti. Mokinių sąjunga Kretingoje pagaliau pajudėjo iš mirties taško. Atgaivinome tradicinius renginius, dalyvavome veikloje, jaunimo mugėje. Pagaliau turime ir naujų narių. Kretingos jaunimas nėra labai veiklus – sugalvojęs neateis ir nepasiprašys veiklos. Dažniau tenka kviesti, prašyti. Ateina – ir patinka. Tikiuosi, kad kitąmet pavyks įgyvendinti dar daugiau planų, mokyklos aktyviau dalyvaus Mokinių sąjungos veikloje. Kartu galime daug ką padaryti ir pakeisti. Esu įsitikinęs, kad jei turi idėjų, esi užsispyręs ir netingi dirbti, savo nišą galima atrasti ir Lietuvoje. Baigęs mokyklą ir studijas, kurias sieju su socialiniais mokslais, norėčiau ir tikiuosi, kad liksiu Lietuvoje. To linkiu ir kitiems savo bendraamžiams. Turėkime idėjų bei siekių ir noro juos įgyvendinti. Kazys Maksvytis, krepšinio treneris: - Šiemet pradėjau dirbti Klaipėdoje – treniruoju komandą „Neptūnas“. Esu patenkintas, nes gyvenu ir dirbu netoli savo gimtųjų vietų, šalia tėvai, šeima. Šeima yra svarbiausia, o visa kita priklauso tik nuo mūsų pačių darbo, įdėtų pastangų. Dabar Lietuvoje labai aktuali emigracijos tema. Gera dirbti savo šalyje, tačiau jei kas pasiūlytų geras sąlygas užsienyje, kodėl gi neišbandžius savo jėgų svetur. Džiaugiuosi, kad mūsų rajone, šalyje – tiek daug perspektyvaus jaunimo. Lietuvoje turime statybinės medžiagos, tik reikia gerų architektų. Pastebėjau, kad vaikai iš pasiturinčių šeimų nebūna tokie geri sportininkai, kaip vaikai iš vargingesnių šeimų. Tokių šeimų vaikai yra labiau užsispyrę. Jų akys dega. Tokio akių degimo linkiu ir visiems „Pajūrio naujienų“ skaitytojams. Turėkite daugiau optimizmo, siekių. Kiekvienas žmogus savyje turi kažko gero, teigiamo. Linkiu kiekviename žmoguje pastebėti viską, ką jis turi gero. Esame tokia tauta, kurią pastebi tik tada, kai padarome kažką ypatingo, kažką įrodome. Todėl linkiu turėti užsispyrimo siekti savo tikslų. Daivaras Dainavičius, Kretingos rajono policijos komisariato Patrulių būrio vadas: - Džiaugiuosi tuo, kad 2012 metais nebuvo bėdų profesiniame ir asmeniniame gyvenime. Kasdienybė nebuvo kažkuo ypatinga – dienos prabėgo ramiai, be nelaimių, didelių iššūkių. Tuo irgi reikia džiaugtis. Kalbant apie darbą, išliko stabilumas apibendrinant įvykius keliuose. Tikėkimės, kad kitąmet nelaimių ir įvykių bus dar mažiau. Norėtųsi palinkėti sau ir kolegoms kuo mažiau pokyčių darbinėje sferoje – kad galėtume nuosekliai ir gerai dirbti. „Pajūrio naujienų“ skaitytojams linkiu paprastai ir trumpai: sutinkant Naujuosius – laimės, švenčiant – linksmumo, o gyvenant – sėkmės ir optimizmo.
|
|
