|
|
|
Atsakymų tebeieškoma
Klausimus dėl Kretingos šilumos tinklų veiklos skaidrumo iškėlę tarybos nariai Antanas Puodys ir Algimantas Šoblinskas vis dar lieka be atsakymų. Juos žadama pateikti tik tada, kai bendrovės dokumentaciją išanalizuos ir savo išvadas pasakys Savivaldybės juristai. Specialų susirinkimą, kuriame būtų išsklaidytos tarybos nariams kilusios abejonės dėl „Kretingos šilumos tinklų“ veiklos, buvo žadama suorganizuoti vos per kelias dienas. Tačiau ir prabėgus dviem savaitėms po tarybos posėdžio, vis dar neaišku, kada įvyks žadėtasis susitikimas. A.Puodys ir A.Šoblinskas per praėjusį tarybos posėdį „Kretingos šilumos tinklų“ vadovui Jonui Barzdžiui iš esmės kėlė du klausimus: kodėl traktorius nuomojamas brangiau, negu kad jį kainuotų nusipirkti, ir ar tai nėra susiję su pavėluotu konkursu biokuro tiekėjui parinkti, o trumpiau tariant – su vienos bendrovės protegavimu. Visa tai išsiaiškinti Kretingos rajono meras Juozas Mažeika patikėjo vicemerui Vytautui Ročiui. „Pats buvau nuvažiavęs į Šilumos tinklus, kur praleidau pusę dienos, nagrinėdamas dokumentaciją. Norėtųsi, kad surinktą medžiagą visų pirma įvertintų Savivaldybės teisininkai ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, o tuomet viską pateiksime tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komitetui. Jei ir tuomet liks kokių abejonių, šį klausimą spręs taryba. Nesinori situacijos komentuoti iš anksto,- sakė V.Ročys. – Manau, kad mums neaiškumų kyla, nes politikai tuos pačius dokumentus skaito kitaip, negu juos supranta šilumininkai. Todėl ir reikalinga tuos dokumentus teisiškai įvertinti. Šilumininkai į dalį klausimų man jau atsakė, tačiau iš tų atsakymų man kilo dar naujų klausimų. Norisi labiau į situaciją įsigilinti, o tik tada apie ją kalbėti. Jei Kretingos šilumos tinklai yra padarę klaidų, tai mes turėtumėme apie tai pasakyti, kad jie jų nekartotų ateityje ir tobulintų sutartis, į jas įtrauktų daugiau sąlygų ir pan.“. V.Ročys atmetė kylančias abejones, galbūt Kretingos šilumos tinklai neskuba pateikti dokumentų ir savo paaiškinimų, laukdami, kol laikas užglaistys situaciją. Jis tikino gavęs visus dokumentus, kurie jį domino. „Jūs įsivaizduokite, kokią šūsnį dokumentų reikia pateikti – gal 300 lapų. Tam reikia ir visus archyvus pakelti. Nėra taip paprasta,- sakė Kretingos šilumos tinklų vadovas J.Barzdys. – Mes esame pasirengę viską paaiškinti ir pagrįsti oficialiais dokumentais. Tačiau visų pirma sulaukime komiteto posėdžio“. Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas A.Šoblinskas jau anksčiau buvo pateikęs duomenis, kad 2010 metais traktoriaus nuoma ir jo paslauga – skiedrų tvarkymas, jų atvežimas iki krosnies - kainavo 443 tūkst. Lt, skaičiuojant kartu su PVM, o 2011 metais – 388 tūkst. Lt. Šios kainos sukėlė A.Šoblinsko ir A.Puodžio nuostabą, kurių žiniomis, panašų traktorių būtų galima įsigyti už 150 tūkst. Lt. „Sutartis su biokuro tiekėju baigėsi balandžio mėnesį, o naujas konkursas įvyko tik birželį. Šiam konkursui užsitęsus, kurą tiekia ta pati įmonė, kaip ir anksčiau. O dar nelogiška traktoriaus nuoma iš to paties tiekėjo. Visa tai galima vertinti kaip korupcijos apraiškas bei mūsų rajono gyventojų skurdinimą. Žinoma, jei tik mūsų abejonės pasitvirtins“,- sakė A.Šoblinskas. V.Ročys patvirtino, kad 2009 metų balandžio 9 dieną sudaryta sutartis su bendrove „Robmona“ buvo sudaryta lygiai 3 metams – iki 2012 metų balandžio 9 dienos. „Sudaryta sutartis su tiekėju tam tikrą laikotarpį pirkti tam tikrą kuro kiekį. Jį Kretingos šilumos tinklai pavadina atsargomis, nors iš tikrųjų tos atsargos dar priklauso tiekėjui. Tai patvirtino J.Barzdys. Tai kodėl šilumos tinklai turi mokėti už tai, kad tiekėjas tvarko savo turtą – savo technika maišo, džiovina skiedras, jas priveža prie pakuros? Tai yra neįsivaizduojama kaina ir kas ją padengia, jei ne vartotojas? Vyrai važiavo ir savo akimis pamatė, kaip tas traktorius dirba – juokėsi, kad už minipaslaugą yra nustatyta maxikaina. Gal 30 tūkst. Lt ir būtume nepastebėję, bet 300 tūkst. Lt – atleisk, pons Dievali, leisk nusikeikti ir neskaityk to už grieką,- sakė A.Puodys, kuris yra Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininko pavaduotojas. – Kai viso to klausinėjau J.Barzdžio, jis kalbėdamas painiojosi, šokinėjo, bet konkretaus ir įtikinamo atsakymo neturėjo“. „Tai – išvedžiojimai,- sakė J.Barzdys. – Rezervą privalome turėti, nes taip yra įpareigojusi Vyriausybė. O nuomotis rezervo tvarkymo paslaugą yra kur kas ūkiškiau, negu patiems turėti savo rezervą ir jį už savo lėšas tvarkyti – šitoks variantas kainuotų apie 0,5 mln. Lt kasmet. Tą visą privalomojo rezervo kiekį laikant pas save, kuras per laiką netenka vos ne pusės savo energetinės vertės. Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei kiltų gaisras, dėl didelio kiekio rezervo skųstųsi gyventojai. Ir tai - tik vos keletas aspektų. Manau, kad šiuos klausimus kelti ir jais spekuliuoti verčia ne ekonominis, o politinis motyvas. Yra neetiška viešai mesti abejones mūsų įmonės veikla, iš esmės jos nesuprantant ir į ją neįsigilinus“.
|
|
