Stačiatikiai siekia atnaujinti kapines Kretingoje

Palangos stačiatikių Dievo Motinos Ikonos Iverskaja parapijos vadovas Aleksijus Babič su tikinčiaisiais puoselėja planus neveikiančias stačiatikių kapines Kretingoje įteisinti kaip savos konfesijos ir ateityje jas atverti stačiatikių laidojimui, o kapinių koplyčią – šarvojimui su religinėmis apeigomis.

Rajono Savivaldybės vadovai neprieštarauja Palangos parapijos stačiatikių norui ateityje Kretingoje turėti veikiančias stačiatikių kapines.

Vakar A. Babič, lydimas grupelės parapijiečių, tarp kurių buvo ir vydmantiškis Antonijus Vainutis, dėl galimybių Kretingoje atkurti stačiatikių kapines tarėsi su Kretingos rajono savivaldybės vadovais, administracijos specialistais. Į pasitarimą Savivaldybėje buvo atvykęs ir Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas ir konsulato darbuotojai.

„Norime, kad stačiatikių kapinės Kretingoje būtų įteisintos juridiškai. Esame maža parapija, ir savo jėgomis vargu ar pajėgtume kapines deramai sutvarkyti, nors noras yra. Norime, kad apleistos kapinės taptų miestą reprezentuojančia vieta“, - kalbėjo A. Babič. Kretingos rajono savivaldybės meras patikino, kad Savivaldybė irgi siekia sutvarkyti kapines, pagerbti ten palaidotus mirusiuosius.

XIX a. įsteigtose kapinėse buvo laidojami ne vien mūsų krašte gyvenę stačiatikiai. Čia yra palaidoti Antrojo pasaulinio karo pradžioje žuvę sovietų armijos pasieniečiai. Kapinių dalis, kuri atitverta simboline akmenų tvorele, priklauso evangelikams liuteronams, kurie šeimų kapavietėse mirusiuosius laidoja ir šiandieną.

„Jei įstatymai leis, norime, kad stačiatikių kapinės ateityje būtų veikiančios“, - viltį išreiškė A. Babič. Žuvusių pasieniečių atminimas Rusijos ambasados pastangomis įamžintas prie lietuviško akmens pritvirtintomis atminimo lentomis iš granito. A. Babič mano, kad tvarkant kapines kaip memorialinį kompleksą jose reikėtų pastatyti kryžių visiems čia palaidotiems, ir tiems, kurių kapai jau nunykę.

Savivaldybės meras Juozas Mažeika pažymėjo, jog kapinės Aušros gatvėje, kaip ir kitos rajono kapinės, dar tebėra neįregistruotos – neįteisintos detaliuoju planu. „Esame pradėję šį procesą, kurį per pusmetį turėtume užbaigti“, - sakė jis ir pažymėjo, jog Palangos parapijos stačiatikiai galėtų pateikti Savivaldybei prašymą dėl kapinių, o abi suinteresuotos pusės per tą laikotarpį parengtų galimą bendradarbiavimo sutartį.

Nors stačiatikių kapinės yra apleistos, jose esančioje koplyčioje tam tikromis progomis vyksta pamaldos.

Generaliniam konsului V. Malyginui pasidomėjus, kiek stačiatikių kapinių atnaujinimas galėtų kainuoti, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas sakė, jog tai paaiškėtų parengus kapinių atkūrimo projektą.

V. Malyginas perspėjo, jog rengiant projektą būtina atsižvelgti į tai, kad kapinėse palaidotų žuvusių karių palaikų be jų artimųjų sutikimo judinti nevalia. Pasak konsulo, to reikalauja Ženevos konvencija, kiti tarptautiniai susitarimai karo aukoms pagerbti. „Karių kapai – tai šventa“, - sakė jis.

Palangos stačiatikių parapijos atstovams pageidaujant Savivaldybės administracijos paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas pažadėjo surinkti ir jiems pateikti Savivaldybėje, Kretingos muziejuje turimą istorinę informaciją apie stačiatikių kapines, čia 1905 metais pastatytą koplyčią. A. Babič užsiminė apie Kretingos centre praeity stovėjusią stačiatikių cerkvę, pavadintą kunigaikščio Vladimiro vardu, kurią buvo pastatę čia veikusios Rusijos kariuomenės pasieniečiai. Cerkvė ir koplyčia garsėjusios turtais. Šventikas girdėjęs, jog iš nuardytos cerkvės akmenų Kretingoje pastatė kitus pastatus. A. Babič domėjosi, ar nėra žinoma, kur Kretingoje buvo laidojami tuometinės rusų pasieniečių kariuomenės mirusieji.

Svečiai iš konsulato ir Palangos apsilankė Kretingos stačiatikių kapinėse. Apžiūrint kapinių koplyčią A. Babič konsului V. Malyginui kalbėjo, jog jei kapinės vėl būtų veikiančios, koplyčioje jie galėtų šarvoti mirusiuosius ir čia atlikti laidotuvių religines apeigas.

• Rašyti komentarą (9)