Paveikslo originalas – Kretingos muziejuje ar Luvre?

Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vadovė Danutė Šorienė aptiko, kad mūsų muziejaus vertybė - drobė “Keturi evangelistai“ – tarsi du vandens lašai panaši į garsųjį Prancūzijos Luvro to paties pavadinimo paveikslą. Belieka išsiaiškinti, kuris iš jų yra originalas.

Muziejininkė Danutė Šorienė panoro išsiaiškinti tikrąją paveikslo „Keturi evangelistai“ kilmę bei istoriją.

Autoriai - skirtingi

Po to, kai šį pavasarį Kretingos muziejuje talkino Prano Gudyno centro restauratoriai, vienas iš jų, Juozas Blažiūnas, aukščiausios klasės molbertinės tapybos žinovas Lietuvoje, pastūmėjo muziejininkus ieškoti konkrečių žinių apie vertingus eksponatus.

„Šį birželį, naršydama po internetą, Prancūzijos Bordo miesto menų muziejaus kataloguose aptikau lygiai tokį pat paveikslą, koks yra pas mus. Skiriasi tik autoriai: mūsiškis nutapytas prancūzų dailininko Valentino de Bulonio (Valentin de Boulogne), o tenykštis yra flamandų dailininko Artūro Volforto (Arthur Wolffort) darbas. Mūsiškio spalvos kiek blankesnės, galbūt drobė nukentėjo per restauraciją“, - apie tai, kaip aptiko meno pasaulyje svarbią sensaciją, pasakojo D.Šorienė.

Ji sakė, iškart parašiusi laišką į Bordo menų muziejų ir po trijų savaičių sulaukusi lakoniškos žinutės – trumpo paveikslo aprašo. Muziejininkė dar kartą parašė ir jau gavo išsamų atsakymą – paveikslo kortelę, iš kurios paaiškėjo, jog jis yra iš karaliaus Liudviko XVIII kolekcijos ir paskolintas iš Luvro muziejaus. Anksčiau paveikslas taip pat, kaip ir kretingiškis, buvo priskirtas tapytojui Valentin de Boulogne, tačiau vėliau išsiaiškinta, kad jo autorius – Arthur Wolffort.

„Pastarasis dailininkas, gyvenęs Olandijoje 1581 – 1641 m., turėjo savo mokyklą ir mėgdavo atkartoti paveikslus. O Valentin de Boulogne gimęs Prancūzijoje, visą gyvenimą praleido ir mirė Italijoje. Dabar ir reikia išsiaiškinti, ar turėjo jie ką nors bendro, o svarbiausia – įminti mįslę, kur yra paveikslo originalas – pas mus ar Luvro muziejuje“, - tvirtino D. Šorienė.

Nežinomas paveikslo kelias

Paveikslai nutapyti aliejumi ant drobės, jų matmenys: plotis – 206, aukštis – 166 cm be rėmo. Ant mūsiškio paveikslo yra pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu „Le Valentin 1601 – 1634“, tačiau, anot D. Šorienės, tai nėra tikrieji dailininko gyvenimo metai. „Ant porėmio yra išlikęs įdomus antspaudas, kurį reikės susisteminti ir perduoti į kuriamą bendrą Lietuvos muziejų informacinę sistemą. Dar ketiname parašyti ir į Luvrą“, - teigė ji.

Kaip paveikslas „Keturi evangelistai“ pateko į Kretingos muziejų, konkrečių žinių taip pat nėra. „Turime tik 1940 m. Palangos dvaro nacionalizavimo aktą, kuriame yra nuorodų apie ten buvusias vertybes. Dalis eksponatų po nacionalizavimo pateko į tuometinį Kretingos muziejų. Kadangi šis buvo per ankštas, jie buvo išgabenti į Telšių „Aušros“ bei Kauno M.K.Čiurliono meno galeriją. Drobė „Keturi evangelistai“ buvo restauruota dar sovietmečiu ir kabėjo vienuolyne įkurtame muziejuje. Kažkada buvo atvykę Ermitažo darbuotojai ir buvo ketinta paveikslą išsigabenti, tačiau nespėjo - Lietuva išsikovojo nepriklausomybę“, - pasakojo muziejininkė.

Aptikti žinių apie meno vertybes, anot D.Šorienės, gali pasisekti ir per pusmetį, o galima ieškoti ir visą gyvenimą, bet nesurasti to, ko konkrečiai ieškoma. „Profesionalūs menotyrininkai gali nustatyti amžių, šalį, mokyklą, bet konkretų autorių – labai sudėtinga. Žinovas turi būti įsijautęs ne tik į konkretaus menininko kūrybą, bet net ir į jo gyvenimo detales“, - sakė muziejininkė.

• Rašyti komentarą (7)