|
|
|
Pedagogai išsakė nuoskaudą
Rajono tarybos sprendimas išimties tvarka leisti Kartenos vidurinei mokyklai formuoti vienuoliktą klasę, šokiravo kitų mokyklų bendruomenes. Ypač tas, kurioms jau teko patirti Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano buldozerį ir dabar turės dar labiau taupyti vardan tos mokyklos, kuriai likimas buvo kitoks.
„Mes labai suprantame karteniškius vaikus, kurie nenori niekur kitur eiti mokytis. Lygiai taip pat nenorėjo ir mūsų vaikai. Tačiau, kai švietimo ir mokslo ministras mums pasakė: „Tokia yra švietimo politika ir tokie yra įstatymai“ ir užvertė bylą, mes tuo patikėjome. Bet paaiškėjo, kad gali būti ir kitaip“,- sakė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokytoja Rasa Kašinskienė per pedagogų ir mokyklų vadovų susitikimą su Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku bei Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskiene. Jiems teko išklausyti pedagogų nuoskaudas dėl to, kad vieniems Kretingos rajono savivaldybės Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrasis planas yra privalomas, o kitiems, t.y. Kartenos vidurinei mokyklai, ne. Pagal šį Mokyklų tinklo pertvarkos planą buvo numatyta, kad, nesurinkus 20 mokinių, vienuolikta klasė nuo šių mokslo metų Kartenos vidurinėje mokykloje nebus formuojama. Tačiau tik rugpjūtį paaiškėjus, kad šeši kūlupėniškiai per vasarą persigalvojo ir nebesimokys Kartenoje, kaip buvo žadėję pavasarį, rugpjūčio 30 dieną į posėdį susirinkę rajono tarybos nariai nebedrįso kitur iškeldinti Kartenos mokykloje likusių 14 vienuoliktokų. „Jokiu būdu nesame nusistatę prieš Karteną – ten dirba mūsų kolegos, šaunūs mokytojai. Tačiau J.Pabrėžos gimnaziją, M.Daujoto ir S.Daukanto mokyklas išdraskė. Nesuprantu, kodėl viso rajono Mokyklų pertvarkos planas palietė tik tris mokyklas? J.Pabrėžos gimnazijos mokinių tėvai buvo surinkę 800 parašų, tačiau nuo jų buvo nusisukta. Į penktokų interesus niekas neatsižvelgė, o šiuo atveju kalbame apie 17 metų mokinius. Ne dėl to pikta, kad Kartena išliko, o dėl to, kad svetima sąskaita. „Ai, rinkimai – Kartena išliks“,- taip žmonės šnekėjo dar prieš tarybos posėdį. Ir jie buvo teisūs. Kaip keturiolikai vaikų galima padaryti profiliuotą mokymą? Tai yra neįmanoma. Vadinasi, tie vaikai gauna nekokybišką mokymą. O kas garantuos, kad visi 14 mokinių Kartenoje liks ir kitąmet?“,- kalbėjo J.Pabrėžos gimnazijos mokytoja Dalia Zibalienė. Panašios nuomonės buvo ir Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos pedagogės Elvyra Jurkienė, Julija Šližienė bei Eugenija Daniuk. „Mes, pedagogai, geranoriškai atlikome „namų darbus“ – supratę, kad reikia taupyti, pasistengėme, kad iš 200 tūkst. Lt įsiskolinimo liktų apie 40 tūkst. Lt. Tačiau dėl aplinkybių, kurių negalėjome numatyti iš anksto, vėl turime taupyti iš naujo ir dar remti Karteną, kad ji išgyventų. Nesinori, kad šis mūsų darbas ir pastangos būtų pasaka be galo. Iki šiol taupėme mokytojų sąskaita, jei reikės taupyti dar labiau – tai jau bus daroma skriaudžiant mokinius. Kaip tuomet mokyklai reikės būti paklausiai, mokiniams pasiūlyti kokybišką mokymą ir įdomią veiklą?“,- kalbėjo E.Jurkienė, M.Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojų profesinės organizacijos pirmininkė. Jai pritarė ir kolegės E.Daniuk bei Julija Šližienė, kuri yra ir mokyklos tarybos narė. Pedagogės sakė buvusios šokiruotos, kai jau per pedagogų konferenciją politikai viešai pažadėjo Kartenai parodyti išskirtinį dėmesį. „Mūsų mokyklai nebuvo leista išlikti su 52 mokiniais, ir dabar jie klausia, kodėl turėjo išeiti iš mūsų mokyklos, jų juk buvo daugiau negu 14. Mūsų mokyklai nebuvo leista natūraliai mažėjant mokinių skaičiui tapti pagrindine. Mes visada buvome podukros vietoje“,- dėstė E.Daniuk ir J.Šližienė. „Mes, administracijos darbuotojai, savo darbą padarėme sąžiningai ir rajono tarybai pateikėme sprendimo projektą, kuriuo siūlyta Kartenos mokykloje nebeformuoti vienuoliktos klasės. Tačiau politikai nusprendė kitaip. Todėl siūlyčiau pedagogų bendruomenėms labiau bendrauti su rajono politikais, kad jie turėtų progą išklausyti jūsų argumentus ir suprasti jūsų padėtį“,- kalbėjo V.Domarkas, pripažinęs, kad įgyvendinant Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą problemų išties esama. Per susitikimą su pedagogais jis pakartojo ir žinią, kurią jau buvo pranešęs tą pačią dieną įvykusiame susirinkime su Jurgio Pabrėžos gimnazijos, Simono Daukanto bei Marijono Daujoto pagrindinių mokyklų vadovais – į direktorių pareigybinius nuostatus nuspręsta įrašyti eilutę, jog direktorius atsako „už turimo turto ir skirtų asignavimų teisėtą, ekonomišką, veiksmingą ir rezultatyvų naudojimą pagal paskirtį ir patvirtintas išlaidų sąmatas“. „Direktoriai bus asmeniškai atsakingi už mokyklų finansinę būklę, jie negalės suplanuoti daugiau išlaidų, negu bus pajamų. Gali būti, kad metų pabaigoje švietimui trūksime 2 mln. Lt, tad daugiau gyventi skolon nebegalime. Kategoriškai reikalausime vadovų neviršyti įstaigoms skiriamų asignavimų“,- teigė V.Domarkas. Tai išgirdę mokyklų vadovai atkreipė dėmesį, kad jie, nors ir labai norėdami kuo daugiau sutaupyti, yra įsprausti į tam tikras ribas: pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo šiek tiek pakoreguota mokytojų darbo už sąsiuvinių taisymą apmokėjimo tvarka, tenka mokėti išeitines kompensacijas mokytojams ir pan. Galų gale mokykla turi įvykdyti ugdymo planą, pateisinti mokinių poreikius ir lūkesčius, o tai ne visada yra įmanoma, „nukarpant“ papildomo ugdymo, konsultacines pamokas ar mažesnes mokinių grupes jungiant į didesnes. Švietimo skyriaus vedėja D.Martišauskienė teigė, kad „lygiavos tarp visų mokyklų neturi būti“, nes kiekviena mokykla pati turi išsikelti prioritetinius tikslus, kuriems įgyvendinti ji dės didžiausias pastangas ir finansinius resursus. Preliminariais duomenimis, iki metų pabaigos Jurgio Pabrėžos gimnazijai trūks apie 58 tūkst. Lt, M.Daujoto pagrindinei mokyklai – apie 100 tūkst. Lt, Simono Daukanto pagrindinei mokyklai - apie 10 tūkst. Lt. Tačiau išgirdęs šių mokyklų direktorių ataskaitas, V.Domarkas jų taupymo planu ir perspektyvomis iš esmės buvo patenkintas. Pedagogams pasiteiravus, kaip ketinama padengti Kartenos mokyklai prognozuojamus beveik 370 tūkst. Lt nuostolius, D.Martišauskienė teigė, kad iš dalies šis trūkumas bus padengtas iš mokinio krepšelio lėšų, kurių 6 proc. yra paliekama perskirstyti Savivaldybei.
|
|
