|
Parodoje – vasaros palydėtuvės
Dar sykį pasigėrėti nuotraukose sustabdytomis prabėgusios vasaros akimirkomis į Pedagogų švietimo centre surengtą fotoparodą „Mano Lietuva“ pakvietė Simono Daukanto pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja Laima Jančauskienė.
Keliasdešimt įrėmintų geltoname fone nuotraukų priminė vasaros saulės nutviekstas gamtos miniatiūras. Jų autorė skvarbiu menišku žvilgsniu sugebėjo pastebėti grožį netgi ten, kur jo visiškai nesitikima: gėlės žiedą ant šiukšlių krūvos, vienišą saulėgrąžą palaukėj, fantastiškų formų debesų laivus. „Tai – jau nebe pirmoji mano nuotraukų paroda. Namuose nuotraukų šūsnys, jas tenka grupuoti pagal temas. Šįkart atrinkau tas, kurios po vasaros atostogų parodos lankytojams darsyk primins, kokia graži yra mūsų Lietuva“, - kalbėjo L.Jančauskienė. Fotografuoti, sakė ji, skatinanti ir savo mokinius, nes pati apie fotografiją svajojo dar vaikystėje: „Pirmiausiai pradėjau piešti. Esu kaimo vaikas, todėl tėviškės vaizdai ir buvo patys pirmieji piešiniai, kurie, atrodė, patys „lipo“ į mano sąsiuvinius. Kai atsirado dažai, tiesiog svaigino akvarelės spalvos ir kvapas. Pirmąjį fotoaparatą įsigijau tik studijų metais. Tai buvo „Smena - 8“, juo fotografuodavau gamtą, gyvūnus, kelionių vaizdus. Lyg brangų kūdikį ligi šiolei tebesaugau jį namuose. Laikas sendina aparatus, sendina ir nuotraukas – pirmosios buvo tik juodai baltos. Sensta nuotraukos, kaip ir jose įamžintas žmogaus gyvenimas“, - kalbėjo pedagogė. Anksčiau ji sakė niekur nebesiskirdavusi su „Zenitu“, o dabar – su skaitmeniniu „Kodaku“. Pagauti ir sustabdyti akimirką moters dėmesys gali bet kur ir bet kada. „Pažvelgiu pro langą – dega dangus. Tuoj atsidarius langą fotografuoju. Jei važiuoju, pakelėj pamačiusi nuostabią saulėgrąžą, tuoj prašau vyrą Algimantą stabdyti“, - gyvenimu būdu virtusio poreikio fotografuoti neslėpė pedagogė.
|