Kretingoje – žvalgytuvės dėl krematoriumo

Darbėnų kolumbariume šią vasarą pirmoji savo sūnaus Erlando palaikus palaidojo kretingiškė Stanislava Ruikienė. Greta jos – Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas.

Kretingos rajono savivaldybei būsimose Petrikaičių kapinėse iki šiol nepavykus parduoti laidojimo namams statyti skirto 1,3 ha žemės sklypo, juo susidomėjo užsienio investuotojai – viena bendrovė svarsto galimybę ten pastatyti laidojimo namus su krematoriumu.

Svarbiausia - kretingiškių nuomonė

„Vienos užsienio bendrovės atstovai susidomėjo tuo sklypu – praėjusią savaitę jie lankėsi Savivaldybėje, domėjosi detaliuoju planu bei projektu. Investuotojai žino, kad Vakarų Lietuvos regione nėra krematoriumo, tad svarsto galimybę jį įkurti Petrikaičių kapinėse. Jie paskaičiavo, jog vien laidojimo verslas Kretingoje jiems nebūtų naudingas, tad kremuoti mirusiuosius čia galėtų vežti iš viso Žemaitijos regiono. Vieta krematoriumui įkurti, jų manymu, tinkama, nes kapinės bus įrengtos atokiai nuo miesto, šalia nėra gyvenviečių“, - kalbėjo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Tačiau šis susidomėjimas, anot mero, dar nėra galutinis investuotojų apsisprendimas. Jei jie nesiryš šiam žingsniui, rugsėjo 24 dieną bus surengtas pakartotinis aukcionas žemės sklypui parduoti.

Meras neslėpė, jog galimus investuotojus domina ir kretingiškių požiūris bei galima reakcija dėl krematoriumo. „Ligi šiol dar niekad nebuvo tokia idėja iškelta ir svarstyta. Kretingiškių nuomonė būtų labai svarbi, negalima eiti prieš daugumos valią, - akcentavo J.Mažeika. – Jeigu klaustumėte mano nuomonės, aš esu už krematoriumo statybą, jei ji nepažeistų gamtosauginių reikalavimų. Kapinėms visoje Lietuvoje skiriami milžiniški žemės plotai, o įpratus mirusiuosius kremuoti, žemės klausimas būtų išspręstas. Reiktų pasakyti, kad naujoji karta jau teigiamai vertina šį laidojimo būdą“.

Kremuotas tūkstantasis velionis

Lietuvoje kol kas veikia tik vienas krematoriumas - pirmoji tokia įmonė buvo atidaryta pernai lapkritį Kėdainiuose. Kremuoti kretingiškių palaikus į Kėdainius gabena laidojimo verslą Kretingoje plėtojantis verslininkas Juozas Donauskas.

Jis kalbėjo, jog per šiuos metus kremuoti buvo išvežti vos 3 mirusių kretingiškių bei 12 palangiškių palaikai. Ši paslauga kainuoja 2 tūkst. 200 Lt.

„Kaina panaši gabenant palaikus ir į Rygos, ir į Kėdainių krematoriumus: Kėdainiuose paslaugos - brangesnės, o iki Rygos atstumas didesnis“, - teigė J.Donauskas. Jis pastebėjo, jog dažniau artimieji pašarvoja mirusįjį, atsisveikina su juo ir po to išveža kremuoti.

Praėjusį antradienį Kėdainių krematoriume buvo kremuoti tūkstantojo velionio palaikai.

„Kremavimas Lietuvoje dar yra naujiena: mūsų įmonėje paleista tik viena linija, nors yra parengta ir antroji. Viena linija užtikrina iki 4 tūkst. kremavimų per metus, tačiau jos pajėgumai kol kas išnaudojami vos 30 proc.“, - tvirtino Kėdainių krematoriumo vadovas Vytenis Labanauskas.

Lietuva, jo manymu, yra per maža šalis, kad joje būtų reikalingas dar vienas krematoriumas.

Paklaustas, kaip Kėdainių visuomenė pernai reagavo į žinią apie neįprastą statybos objektą, V.Labanauskas atsakė: „Didžioji dalis visuomenės sutiko palankiai, nes šio objekto statybai rengėmės ilgokai - pasirinktoje vietoje yra pramonės parkas. Neslėpsiu, žvalgėmės ir kitur, bet buvome sutikti priešiškai, nes šalia buvo privačių teritorijų“.

Gali stebėti kremavimą

Kėdainių krematoriumas yra įrengtas pagal itin griežtus tokio pobūdžio įmonėms taikomus Europos Sąjungos reikalavimus. Jame pati moderniausia, užsienyje pagaminta įranga. Šiuolaikiškas ir pats pastatas: erdvės pojūtį sukuria stiklo bei metalo konstrukcijos bei žaluma aplinkui.

„Į aplinką praktiškai išmetamas tik oras. Degimo procesu išsiskiriantys cheminiai elementai surenkami į valymo įrenginius, iš ten pakliūva į pavojingų atliekų rinktuvus ir išgabenami į utilizavimo objektus“, - tvirtino vadovas.

Pats kremavimo procesas, anot V.Labanausko, vyksta keliais etapais piltuvo principu, be žmogaus rankų, kad būtų išvengta mitų, jog susimaišo palaikai. Deginama dujomis 800 – 850 laipsnių temperatūroje. Deginimas trunka apie 45 – 50 min., bet visas kremavimo procesas iki pelenų atvėsinimo ir urnos atsiėmimo – iki 2,5 val. Ši paslauga ir kapsulė kainuoja 1 tūkst. 650 Lt. Kapsulė įdedama į urną, kurių kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių.

Perdien sudeginami 4–5 žmonių palaikai.

„Palaikus atlydėję artimieji gali laukti specialiame poilsio kambaryje. O pageidaujantys gali stebėti kremavimo procesą kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį apžvalgos langelį. Mes rengiame atvirų durų dienas, kad žmonės atsikratytų stereotipų ir patys pamatytų, kas yra kremavimas, kaip jis vyksta“, - tikino vadovas.

Būtina paisyti velionio valios

Kretingiškė pedagogė Eugenija Daniuk, kuriai šią vasarą teko rūpintis savo brolio laidotuvėmis, neslėpė, jog iš pradžių buvo pasiryžusi laidoti jį tradiciškai. Bet prisiminusi kažkada išsakytą brolio valią, apsisprendė kremuoti palaikus.

„Iš pradžių buvo labai neramu, nes viskas nežinoma, bet tai, ką pamačiau ir išgyvenau, pranoko mano vaizduotę. Krematoriumo teritorija – atitverta, sutvarkyta, aplinkui jokio kvapo, o pastatas labai šiuolaikiškas. Atsisveikinimo salės interjeras neperkrautas: tik žvakidės ir ant sienos kabantis kryželis, kad visas dėmesys būtų sutelktas tik į mirusįjį. Erdvė, sakyčiau, ypač sakrali: viršum karsto atsiveria langas į dangų, atrodė, jog per tą langą iškeliauja siela, tarytum takoskyra tarp žemiškosios ir dangiškosios būties“, - kalbėjo moteris.

Jos žodžiais, po kunigo palaiminimo sienoje atsiveria anga ir į židinį įvažiuoja karstas. „Po 15 min. prie akutės pamatai, kas lieka iš artimo žmogaus bei įkapių. Įsitikini, kad pelenais pavirto tikrai tas, o ne kitas žmogus. Po 2,5 val. išneša kapsulę: ant dangčio užrašytas identifikavimo numeris, o viduje – sertifikatas apie mirusįjį, kuris išlieka nesuiręs iki 50 metų“.

E.Daniuk mano, kad toks laidojimo būdas yra ateities perspektyva, o šiandieną svarbiausia yra paisyti velionio valios ar jo gyvenimo filosofijos.

*

Šį pavasarį Darbėnų Baltkalnio kapinėse buvo atidarytas pirmasis kolumbariumas Kretingos rajone, kuriame – 246 vietos. Ateityje turės būti pastatytos dar dvi tokio pat dydžio sekcijos. Kolumbariume jau yra palaidotos 7 asmenų urnos. Pirmoji savo sūnaus Erlando palaikus šį birželį palaidojo kretingiškė Stanislava Ruikienė. Moteris sakė kone metus urną laikiusi namuose - laukė atidarant kolumbariumą.

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas sakė, jog laidoti priimamos tik Kretingos rajone gyvenusių asmenų urnos arba urnos tų asmenų, kurių laidotuvėmis pasirūpinę artimieji yra Kretingos rajono gyventojai.

Komentarai

Kretingos katalikų parapijos klebono Evaldo Darulio:

- Bažnyčia neprieštarauja žmogaus palaikų deginimui. Nėra tai vertinama nei gerai, nei blogai. Vieninteliu atveju nepritariama kremavimui, jeigu jis atliekamas netikint kūno prisikėlimu. Pagal Katalikų bažnyčios mokymą, Paskutiniojo teismo dieną kūnas prisikels ir susijungs su siela. Dievui nėra negalimų dalykų – prikelti ir atgaivinti kūną iš kaulų ar iš pelenų.

Telšių vyskupo augziliaro Lino Vodopjanovo:

- Bažnyčia reikalauja deramos pagarbos žmogaus palaikams. Yra du urnų laidojimo būdai: įmūrijama kolumbariume arba užkasama į žemę. Bažnyčia prieštarautų, jeigu urna nebūtų laidojama: pelenai išbarstomi arba urna laikoma namuose. Kremuoti palaikai turi būti palaidoti tik kapinėse, kur atliekamos ir katalikiškos apeigos.

• Rašyti komentarą (14)