|
|
|
Akis atvėrė pokalbis su bendradarbiais
Į telefoninių sukčių žabangas įkliuvusi 48 metų kretingiškė A.G. tai, kad buvo apgauta, suprato tik po penkių dienų, kai savo išgyvenimais pasidalijo su bendradarbiais. Šie iš karto įtarė, kad moteriai bus skambinęs ir istoriją apie neva per jos sąskaitą plaunamus pinigus papasakojęs ne policijos pareigūnas, o juo apsimetęs sukčius. Šiam A.G., patikėjusi, kad kalbasi su policijos pareigūnu, sudiktavo visus duomenis, reikalingus elektroninės bankininkystės operacijai atlikti. Kai A.G. rugpjūčio 28 dieną nuskubėjo į banką, o vėliau ir į policiją, išaiškėjo, kad sukčius rugpjūčio 23-ąją – tą pačią dieną , kai sužinojo A.G. duomenis - pasinaudojo jos sąskaita ir paėmė dvi greitųjų kreditų paskolas –1 tūkst. Lt bei 1,5 tūkst. Lt. Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja Renata Liebė teigė, kad sukčius, telefonu prisistatęs A.G., nurodė iš tiesų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate dirbančio pareigūno vardą ir pavardę. Tai padaryti sukčiams nebuvo sunku – policijos įstaigų darbuotojų asmenvardžiai yra skelbiami interneto svetainėse. „Nukentėjusioji pasakojo, kad vyras kalbėjo labai įtaigiai, neleisdamas jai atsikvėpti ar atsitraukti nuo pokalbio. Pirmiausia jis pasiteiravo, ar moteris turi banko sąskaitą, o kai sulaukė teigiamo atsakymo, pranešė, kad per tą sąskaitą neva yra plaunami pinigai. Tariamas pareigūnas pasisiūlė padėti apsaugoti moters sąskaitą, tačiau tam ji turinti sudiktuoti visus duomenis, reikalingus prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros“,- teigė R.Liebė. Sukčių istorija patikėjusi moteris pernelyg nesijaudino dėl galimų nuostolių, nes žinojo, kad jos sąskaitoje tuo metu pinigų nebuvo. Tuokart ji nepagalvojo, kad jos sąskaita svetimų žmonių gali būti panaudota greitųjų kreditų paskolai paimti. Pasak R.Liebės bei Andriaus Fridinovo, kuris pavaduoja šiuo metu atostogaujantį Kriminalinės policijos skyriaus viršininką, ištirti telefoninių sukčių bylas nėra paprasta: dažniausiai pinigai iš vienos sąskaitos pervedami į kitą, o iš šios keliauja dar kitur. Benarpliojant šias gijas paaiškėja, kad apgauti yra visų sąskaitų savininkai. „Nė vienas sukčius pinigų neveda į savo ar savo giminaičio, draugo sąskaitą – taip jis rizikuotų būti išaiškintas. Sukčiai pasinaudoja svetimais žmonėmis, pavyzdžiui, su kuriais susipažįsta interneto pažinčių svetainėse, ir juos įkalba leisti pasinaudoti jų sąskaita, suteikti galimybę per ją išgryninti pinigus. Patikėję naujųjų pažįstamų istorijomis žmonės, patys to nenujausdami, padaro paslaugą nusikaltėliams, kurie vos gavę pinigus dingsta“,- pasakojo R.Liebė. A.Fridinovo teigimu, telefoniniai sukčiai yra geri psichologai, kurie potencialiai aukai skambina gerai apgalvoję būsimo pokalbio niuansus. „Sukčiai yra išradingi ir sukurpia vis naujų istorijų – neaišku, ką jie sugalvos kitą dieną. Apgavystės būdas – esą artimas žmogus sukėlė avariją ir reikalinga tam tikra pinigų suma, kad įvykis nebūtų užfiksuotas policijos – nebėra veiksmingas, nes visuomenė yra plačiai su juo supažindinta. Dabar telefoniniai sukčiai gudrauja pasakodami, kad neva per žmonių sąskaitas plaunami pinigai ir tam reikalinga atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis. Bendraujant su kolegomis iš kitų miestų teko girdėti ir tokių atvejų: telefoninis sukčius paprašo žmogaus ateiti į didelį prekybos centrą, kuriame suteikiama galimybė pasinaudoti kompiuteriu ir internetu. Kai žmogus prisėdęs prie kompiuterio atsidaro savo elektroninės bankininkystės paskyrą, jam telefonu yra pranešama, kad prie jo prieis policijos pareigūnas. Juo apsimetusiam sukčiui žmogus mielai užleidžia vietą prie kompiuterio ir taip suteikia laisvę su jo sąskaita daryti, ką tik šis nori , - pasakojo A.Fridinovas. – Noriu pabrėžti: nė viena teisėsaugos institucija ar bankas neprašo telefonu diktuoti asmens ar bankininkystės duomenų. Jei bylą tiriančiam pareigūnui reikia kokios nors asmeninės informacijos, jis reikalingą žmogų pakviečia į teisėsaugos įstaigą, į savo kabinetą, ir jį apklausia. Policijos pareigūnų susitikimai nevyksta gatvėse ar prekybos centruose.
|
|
