|
|
|
Lietuviškos sveikesnės, lenkiškos pigesnės
Ankštakiuose daržoves auginantis Rimantas Uosis, prasidėjus didžiajam rudens gėrybių sezonui, jau galvoja apie kitus metus. Ūkininkas spėja, kad auginamų daržovių plotus teks mažinti keliolika hektarų: ant bangos keletą metų buvusį lietuviškų ekologiškų daržovių populiarumą sumenkino gerokai pigesni, tačiau vargu ar sveikesni produktai iš Lenkijos. Populiaru tai, kas pigu Praėjusiais metais R.Uosis daržoves – bulves, morkas, burokėlius, baltagūžius ir žiedinius kopūstus, brokolius, agurkus – bei prieskoninius augalus – svogūnus, salierus, petražoles, krapus – augino 35 hektarų plote. Šiemet laukus ūkininkas sumažino iki 23 hektarų. „Išpopuliarėjus ekologiškam maistui, žmonės dar prieš kiek laiko žiūrėjo, kad sveiki produktai būtų dar ir lietuviški produktai. Tačiau užklupęs sunkmetis pamažu išstumia ir ekologiškumą, ir lietuviškumą. Žmonės visų pirma ieško pigesnių maisto produktų, ekologija ir kiti dalykai seka paskiausiai. Todėl nenuostabu, kad užuot rinkęsi sveikesnę lietuvišką daržovę, žmonės perka pigesnę lenkišką“, - pastebėjo R.Uosis. Pasak ūkininko, lenkiškos daržovės yra pigesnės dėl kelių priežasčių. Lenkijoje daržovių priežiūra paprastesnė, jos daugiau tręšiamos, be to, ten – pigesnė darbo jėga. R.Uosis pats įsitikino: lenkiškos daržovės, suskintos rudenį, kaip šviežios atrodo dar ir pavasarį, o lietuviškos parvežtos iš laukų suvysta po kelių dienų.
„Užsienyje, taip pat ir Lenkijoje, daržovėms negailima trąšų, jos specialiai purškiamos, kad sandėliuose kuo ilgiau išliktų gražios ir tarsi šviežios. Mūsų daržovės, net ir auginamos ne ekologiniuose ūkiuose, gauna minimalų kiekį trąšų ir nėra nupurškiamos sandėliuose. Tai įrodyti paprasta – suskintos daržovės jau po kelių dienų apvysta. Lietuviškos daržovės – sveikesnės, tačiau – ir brangesnės. Žmogus, kuriam reikia skaičiuoti kiekvieną litą, be jokios abejonės pasirinks pigesnes daržoves“, - pastebi R.Uosis. Vien kopūstų ūkininkui į griovį teko išversti apie 60 tonų – niekas nepirko. Visoje Europoje buvo šių daržovių perteklius, o kainos mažinti nebebuvo kaip. „Savo daržoves parduodu Kretingoje, Palangoje, Klaipėdoje, žmonės atvažiuoja į vietą. Jas pristatau ir į parduotuves, kuriose su lenkiškomis daržovėmis konkuruoti iš tiesų nelengva. Kainos visiškai numušti irgi negalima – nebebūtų prasmės auginti daržoves“, - kalbėjo 2001 metais ūkininkauti pradėjęs R.Uosis.
Pasak jo, daržovių plotus dar teks mažinti ir dėl to, kad nebėra kas dirba. Štai Lenkijoje pas ūkininkus plūsta pigi darbo jėga iš Ukrainos. O Lietuvoje darbininkų tenka gerokai paieškoti. „Nėra kas dirba: žmonių mažai, o ir tie patys, kurie likę, darbo ūkyje nenori. Kai tik pradėjau ūkininkauti, daug ką dirbau pats, samdžiau techniką. Dabar ją galiu nuomoti ir kitiems, ir ūkininkavimo mastai jau tokie, kad be papildomų darbininkų neapsieisi. Tačiau, jei nėra patikimų, plotus tenka mažinti“, - sakė R.Uosis. Išsilaikyti padeda tik savi klientai Ūkininkauti sūnui padedantis buvęs ūkininkas Juozas Šiaulys pastebėjo, kad nežiūrint pigesnės užsienietiškos produkcijos konkurencijos, Lietuvoje šiuo metu ūkininkams gyventi yra lengviausiai, lyginant su kitais žmonėmis. J.Šiaulys patyrė, kad turint bent 3 hektarus žemės ir užsitarnavus pirkėjų pasitikėjimą bei palankumą, galima užsidirbti metų algą. „Žemė lietuvius maitina. Tenka pripažinti, kad tiems, kurie ūkininkauja, šiuo, krizės, laikotarpiu išgyventi yra lengviau. Užtenka turėti bent 3 hektarus žemės, netingėti ir protingai ūkininkauti ir tikrai įmanoma per metus uždirbti apie 50 tūkst. Lt. Svarbu yra auginti kokybišką produkciją ir turėti savus klientus, kurie garantuotai kasmet nupirks suplanuotą kiekį daržovių“, - mano J.Šiaulys. Jo sūnui priklausiančiame ūkyje kasmet užauga apie 60 tonų bulvių, 6 tonos morkų, 1,5 tonos svogūnų, 4 tonos burokėlių. Šias daržoves perka palangiškiai, šventojiškiai, daržovių kokybe įsitikinę Kretingos rajono gyventojai. Minimaliai tręšiamos daržovės taip pat pristatomos į sanatorijas. „Turguje stovėti laiko nėra, todėl pirkėjų tenka ieškoti kitaip. Tie, kurie žino mūsų daržovių skonį ir kokybę, jas perka kasmet. Pamažu žmonių ratas plečiasi, pirkėjai vieni iš kitų susižino. Atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus, parenkame ir daržovių rūšis. Bulvių turime ir sukrentančių, ir tokių, kurios išvirtos išlieka sveikos. Iš 7 veislių bulvių atrinkome tris, kurios skaniausios ir labiausiai patinka pirkėjams. Morkų sėklų parsivežame iš Olandijos – ši šalis garsėja savo daržovėmis, jų klimato sąlygos atitinka mūsiškes. Kadangi sūnaus laukai yra prie Minijos, čia tinka auginti visas ankstyvąsias daržoves – joms patinka priesmėlis“, - pasakojo J.Šiaulys. Pasak jo, verčiantis daržovėmis, darbų sezonas prasideda jau balandžio pradžioje ir baigiasi vėlyvą rudenį, kai laukuose jau nuimtas visas derlius. J.Šiaulys įsitikinęs, kad tik dirbant visai šeimai daržovių versle yra įmanoma išsilaikyti ir neprarasti savo klientų. „Kadangi daržovės tręšiamos minimaliai, tenka ir ravėti. Yra toji užsienio konkurencija, tuo labiau, kad ir kainos nebėra kur mažinti. Tačiau esu įsitikinęs, kad tie, kurie paragauja lietuviško produkto, kitokio nebenori. Nes lietuviškos daržovės ne tik skanios – jos dar ir sveikos. Štai viena moteriškė, nusipirkusi iš mūsų bulvių, iš smalsumo jas patikrino laboratorijoje. Jokių nitratų jose nebuvo. O ko yra pilnos užsienietiškos daržovės, kas bepasakys. Yra teigiama, kad rondapas nebėra naudojamas, tačiau šio chemikalo yra visose trąšose, tik pavadinimas kitoks. O rondapas, esu tikras, yra didžioji vėžio priežastis“, - įsitikinęs J.Šiaulys.
|
|
