|
|
|
Užgydė opiausias žaizdas
Vakar įvykusiame rajono tarybos posėdyje , kurio pradžioje prisiekė ir naujasis tarybos narys Antanas Kalnius, daugiausiai diskusijų sukėlė du klausimai – Kartenos vidurinės mokyklos vienuoliktokų likimas bei žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų nr. 6 ir nr. 8 Žemaičių g. detaliojo plano koncepcijos patvirtinimas. Karteniškiai mokiniai bei jų tėvai atsisakė minties visu būriu dalyvauti šiame tarybos posėdyje ir jame pasirodė tik viena jų atstovė – karteniškiai buvo nuraminti jau antradienį posėdžiavusio Švietimo komiteto, kuris jų atžvilgiu buvo nusiteikęs palankiai. Tąkart apginti savo nuomonės karteniškiai vienuoliktokai su tėvais atėjo nešini plakatu „Traktorininkais suspėsime būti, dabar norime baigti vidurinę“. Grėsmė Kartenos mokykloje panaikinti vienuoliktą klasę iškilo tada, kai paaiškėjo, kad šeši šioje mokykloje mokytis žadėję kūlupėniškiai rugpjūtį pakeitė savo nuomonę – likę 14 mokinių, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu bei Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruoju planu, yra per mažas skaičius, kad būtų galima formuoti XI klasės komplektą. Švietimo komiteto poziciją, kurią pristatė komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius, vakar palaikė ir kiti tarybos nariai, įsitikinę, kad iki rugsėjo 1-osios likus vos dviem dienom vaikus varyti į kitas ugdymo įstaigas būtų tiesiog nežmoniška. Be to, kolegos pritarė ir Vlado Baltuonio pastebėjimams, kad vertinant, kiek reikia pinigų vienuoliktokus mokančių mokytojų atlyginimams, neatsižvelgta į tai, kad kiekvienas vienuoliktokas į Kartenos mokyklą atsineša ir po vadinamąjį mokinio krepšelį. Taigi iš sumos, reikalingos vienuoliktai klasei išlaikyti, atėmus šios klasės vaikų suneštą mokinių krepšelių sumą, išlaidų dėl šios klasės komplekto belieką apie 19 tūkst. Lt. Vis dėlto, rajono švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė tarybos narių dėmesį atkreipė į tai, kad šiuo metu Kartenos vidurinė mokykla iš mokinio krepšelio lėšų nebeturi nė vieno lito mokytojų atlyginimams išmokėti ir, neįskaičiuojant gruodžio mėnesio, ši mokykla turi 364 tūkst. Lt nuostolių. Tad dar per Švietimo komiteto posėdį rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas tąkart susirinkusiems karteniškių tėvams sakė: „Turite jausti dėkingumą kitoms mokykloms, nes ir jos bus priverstos dar labiau taupyti, kad užtektume lėšų mokytojų atlyginimams.“ Vadovaudamasi Vyriausybės teisės aktais ir kartu ieškodama taupymo galimybių, vakar rajono taryba pritarė patikslintam klasių komplektų skaičiui mokyklose – šiuo sprendimu nutarta, sumažėjus mokinių skaičiui, Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus penktąją klasę sujungti su šeštąja, Kartenos vidurinėje mokykloje – antrąją klasę su trečiąja, Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje – pirmąją klasę sujungti su antrąja, trečiąją su ketvirtąja. Pasiūlė alternatyvą Rajono tarybai ėmus svarstyti žemės sklypo prie daugiabučių namų nr. 6 ir nr. 8 Žemaičių gatvėje detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo, vėl atsivėrė daug kartų praeityje jau išdiskutuota problema dėl šioje vietoje esančių gėlių ir pramoninių prekių kioskų iškeldinimo. Tarybos nariams pateiktame sprendimo projekte pasiūlyta suformuoti du atskirus žemės sklypus prie esamų daugiabučių gyvenamųjų namų Žemaičių g. nr. 6 bei nr. 8 ir, iškėlus čia esančius gėlių kioskus, šioje teritorijoje numatyti automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų aikšteles ir želdinių plotus. Gyventojų vardu pasisakiusi Danutė Rimkutė tarybos narių prašė pritarti pasiūlytai žemės sklypų detaliojo plano koncepcijai, motyvuodama tuo, kad verslininkai žinojo, jog jie kioskus galės pasistatyti tik laikinai. „Mūsų, gyventojų, leidimo, jie tąkart neprašė, ir jei situacija nepasikeis, mes taip ir neturėsime įvažiavimo į savo kiemą. O jei dar bus apmokestinta Rotušės aikštė, taip ir nebus vietos, kur mums pasistatyti savo automobilių. Tikimės, kad ir mes dar esame šios valstybės piliečiai“,- kalbėjo D.Rimkutė. Verslininkų vardu pasisakius Danutei Rubavičienei, jos pusėn stojo ir Antanas Puodys, pareiškęs, kad negalima lengva ranka numoti į jų prašymus. „Šiandien verslininkus išgrūsime iš Žemaičių gatvės, rytoj – iš Tuopos rajono. O žmonės investavo į savo verslą, dirbo, ir jei iškeldinsime kioskus, verslininkai turės teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginti jų patirti nuostoliai. Be to, yra atsiradęs ir šio sklypo savininkas, kuris, mano žiniomis, tvarkosi dokumentus nuosavybei atgauti“,- teigė A.Puodys. Jį sukritikavo tarybos narys Darius Petreikis. „Jei šis sklypas ir būtų komercinės paskirties, tai nereikštų, kad jame galėtų likti tie patys kioskų savininkai, nes paskelbus konkursą laimėtų tas, kuris pasiūlytų didžiausią kainą. Verslininkai sudarydami sutartį su Savivaldybe dėl žemės nuomos jau tada buvo įsipareigoję ateityje kioskus iškeldinti iš savų lėšų. Tai apie kokius nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti Savivaldybė, mes kalbame? O tai, kad sklypas turi savininką – jei jis kada nors ir atsiras – šiandieninio sprendimo esmės nekeičia“,- teigė D.Petreikis. Tarybos nariai ramino vienas kitą, kad aitrinti diskusijų nebeverta, nes neišgirsta jokių naujų argumentų, negu kad jų būta dar 2011-ųjų spalį, kai taryba ir buvo apsisprendusi nukelti kioskus. Tačiau tarybos narių aštrūs pasisakymai nutilo ir jie pritarė pasiūlytai koncepcijai tik tuomet, kai V.Domarkas paaiškino, jog netrukus verslininkams bus pasiūlyta alternatyvi vieta prekybai – prie Turizmo informacijos centro numatoma skirti vietą gėlių ir suvenyrų kioskams. Aiškinosi dėl tarnybinio transporto Tarybos posėdžio pabaigoje per informaciniams pranešimams skirtą laiką, rajono meras Juozas Mažeika nutarė tarybos narių atsiklausti, ar Savivaldybės vadovai gali, naudodamiesi tarnybiniu transportu, važinėti į vakarais ar savaitgaliais vykstančius renginius, susitikimus su žmonėmis, ar geriau tokių išvykų vertėtų atsisakyti. Toks klausimas iškilo po Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio, kuriame dalyvavę tarybos nariai paprašė griežtesnės tarnybinio transporto naudojimo kontrolės. „Aš savo žmonėmis pasitikiu ir neversiu jų rašyti kelionių į registracijos knygą, nežadu lakstyti jiems iš paskos ir sekti, kur jie iš tikrųjų nuvažiavo. Nebūsiu žandaras. Jei jūs mumis taip nepasitikite, tada mums nereikėtų ir vakarais ar savaitgaliais vykstančiuose renginiuose dalyvauti“,- sakė J.Mažeika, kalbėdamas ne tik apie save, bet ir vicemerą Vytautą Ročį, administracijos direktorių Virginijų Domarką bei šio pavaduotoją Povilą Černeckį. Alvydas Jonaitis paaiškinęs, kad daugiausiai įtarimų kelia V.Ročio pasivažinėjimai vakarais, atkreipė dėmesį, kad detaliau turėtų būti pildomi kelionės lapai. Romualdas Jablonskis, vadovaudamasis savo, kaip verslininko, patirtimi, pridėjo dar ir pasiūlymą ne tik Savivaldybės vadovų, bet ir Savivaldybės įmonių vadovų automobiliuose įtaisyti aparatus, kurie fiksuotų, kur yra važinėjama ir automatiškai atspausdintų detalius kelionės lapus. Nusistebėję, kad dirbdami ir žmonių labui derindamiesi prie jiems patogesnio laiko susitikimams ar nuvykdami į renginį, į kurį yra oficialiai pakviesti, dar jie susilaukia ir priekaištų iš tarybos narių, J.Mažeika ir V.Ročys labiausiai visus nuramino pasakydami, kad jie už veiklą po darbo valandų negauna papildomo uždarbio. Jei Savivaldybės vadovai bus verčiami skrupulingai pildyti kelionės lapus, kur ir kokią dieną jie buvo, tuomet tarybos nariams ir teks ieškoti lėšų darbui po darbo valandų atlyginti. Galiausiai patys susigėdę ir pasvarstę, ar nebus perlenkę lazdos, tarybos nariai nusprendė aiškintis tik tuos tarnybinio transporto panaudojimo atvejus, kai bus konkrečių įtarimų.
|
|
