Svajonė – išveisti baltą balandį

Kai kiekvieną paskutinįjį mėnesio sekmadienį Kretingoje vyksta paukščių turgus, tarp vyresnių ir patyrusių balandininkų galima pamatyti ir jauną merginą, smalsiai klausinėjančią patarimų bei ieškančią įsigyti įdomesnį karvelį. Rimantė Kačerauskaitė sako, kad tarp rajono balandininkų yra viena jauniausių.

Rimantė Kačerauskaitė kiekvieną savo balandį atskiria ir pažįsta. Jaunoji balandininkė pateles nuo patinėlių atskiria pagal burkavimą – patinėliai burkuoja daugiau už savo drauges.

R.Kačerauskaitė pasakojo, kad tarp balandininkų kretingiškiai yra vadinami išprotėjusiais dėl balandžių – besidominčių ir beveisiančių šiuos paukščius mieste yra ne vienas ir ne du, o keliolika. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės, kurie, pastebėjo 15-metė, džiaugiasi pamažu atsirandančia nauja jų pamaina.

„Balandininkų susiėjimuose savo bendraamžių nesutinku. Žinau vieną mergaitę, kuriai panašiai tiek pat metų, kaip ir man, bet ji gyvena Vilniuje. Jaunų balandžių veisėjų yra Klaipėdoje. Kretingoje yra vienas šiek tiek vyresnis vaikinas už mane, bet daugiausia balandininkai yra vyresni žmonės. Man labai patinka klausytis jų patarimų apie paukščius – Kretingoje balandininkai turi daug patirties, žinių. Man jų prireikia, nes balandžius veisti pradėjau neseniai – prieš kelerius metus. Balandininkai noriai dalijasi informacija, jiems patinka, kad paukščių veisimas populiarėja. Nors šis užsiėmimas mūsų mieste ir taip populiarus – žinau vieną balandininką, kuris paukščius augina ir veisia daugiabutyje, balandinę įsirengęs balkone“, - pasakojo R.Kačerauskaitė.

Pirmasis balandis į mergaitės namus atkeliavo pats, kai Rimantė paukščiais dar nesidomėjo ir jai net nebuvo kilusi mintis juos veisti. Tačiau namuose pasirodžius netikėtam svečiui, auginti balandžius ją paskatino senelis.

„Kartą į garažą įskrido balandis. Senelis jį priglaudė, palesino, o vėliau išleido. Po kiek laiko balandis vėl buvo kieme – sparnais plakė į duris. Praėjus kiek laiko su seneliu paukščių turguje nusprendėme įsigyti porą čilikų veislės balandžių. Iš pradžių auginau juos šiltnamyje. Tačiau kai susipažinau su balandininkais, pradėjau domėtis paukščiais, panorau balandžių turėti daugiau, juos veisti. Senelis pastatė balandinę, kurioje šiuo metu auginu ir veisiu beveik tris dešimtis balandžių. Dabar turiu 6 jauniklius ir apie 20 suaugusių balandžių”, - sakė R.Kačerauskaitė.

Specialiame pastate su angomis į lauką bei laktomis burkuoja čilikų, bijų ir čilibijų veislės balandžiai bei vienas pašto karvelis. Kiekvieną jų jaunoji balandininkė atskiria, žino, kuris kaip margas, kokiomis plunksnomis išsiskiria iš kitų.

Pasak R.Kačerauskaitės, čilikai yra dekoratyviniai balandžiai, nelabai mėgstantys skraidyti, o jei ir išsprūsta iš balandinės, sklendžia pažemiais. Bijai ir čilibijai nedaug kuo skiriasi vieni nuo kitų, tačiau iš kitų veislių išsiskiria tam tikru skraidymo būdu, čilibijai yra margesni.

Balandinėje Rimantė kasdien praleidžia nemažai laiko – valo balandžių gardus, juos lesina, girdo.

“Kiekviena balandžių veislė turi standartus – atsižvelgiama į paukščio sudėjimą, skrydžio ypatumus, spalvą. Kuo balandis labiau atitinka savo veislės standartus, tuo jis yra vertingesnis”, - kalbėjo R.Kačerauskaitė.

Jos balandinėje – baltomis, pilkšvomis, juodomis spalvomis išmarginti balandžiai. Juos veisdama jaunoji balandininkė tikisi vieną dieną išvesti visiškai baltą balandį.

“Balti balandžiai yra vertingesni. Tikiuosi vieną dieną tokių turėti, nes dabar, jei ir didžioji dalis plunksų baltos, vis tiek įsimaišo viena kita kitokios spalvos. Turguje taip paprastai balto balandžio nenusipirksi dėl kelių priežasčių – parduoti balandininkai kartais atneša jiems nereikalingus, ne taip vertingus paukščius. Be to, trokštamas paukštis gali brangiai kainuoti ”, - pasakojo R.Kačerauskaitė.

Pasak merginos, balandžių rinkoje vieno paukščio kaina gali svyruoti nuo dešimties iki kelių tūkstančių litų.

“Pasaulyje buvo atvejis, kai balandį pardavė už pusę milijono litų. Tai buvo sportinis pašto balandis, laimėjęs daugybę prizų įvairiose specializuotose varžybose”, - sakė R.Kačerauskaitė.

Mergina įsitikinusi, kad įdomu ne tik turėti kuo daugiau įvairių rūšių balandžių, bet ir turimas veisles veisti, tobulinti.

Jaunoji balandininkė negaili savo augintiniams šviežių salotų, grikių, miežių, žirnių, kanapių, kitų grūdinių kultūrų bei specialių mineralų, kad tik balandžiai nesirgtų ir išpuoselėti augtų bei sėkmingai daugintųsi.

“Balandžiai gali susirgti daugeliu ligų, kaip ir žmonės bei gyvūnai. Šie paukščiai serga skrandžio ligomis, taip pat nutunka. Kol kas maniškių nebuvo užpuolusi jokia liga. Tik nugaišo vienas jauniklis – panašu, kad sirgo rachitu, turėjo išsikraipiusias kojas. Kad paukščiai nesirgtų, balandinėje svarbu palaikyti švarą. Ypač dažnai valyti balandinę reikia, kai patelės išperi jauniklius. Kasdien balandinėje praleidžiu po valandą ar dvi – tiek prireikia, kol pasižiūriu, ar visi balandžiai svieki, jais pasidžiaugiu, palesinu, pagirdau. Kai patelės padeda kiaušinius, patikrinu, kurie yra apvaisinti, palieku perėti. Paprastai patelė išperi du jauniklius. Tikiuosi, kad vieną dieną vienas jų bus visiškai baltas”, - savo svajonę atkleidė R.Kačerauskaitė.

• Rašyti komentarą (2)