|
|
|
Kai reikia, lietuvių tauta geba susitelkti
Vaikystėje paėmęs į rankas slaptas disidentų knygas, kretingiškis Vaidas Kuprelis nebenustojo domėtis Lietuvos istorija. Reikšmingų Lietuvos bei visai Europos istorijai įvykių kontekste 36-erių Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas V.Kuprelis apžvelgė, koks buvo kretingiškių indėlis, siekiant Baltijos tautų nepriklausomybės.
Brendo tarp pogrindžio disidentų Dar vaikystėje į V. Kuprelio rankas pateko didžiulį įspūdį palikusi knyga „Savanorių žygiai“. „Mano giminė iš tėvo pusės palaikė ryšius su Pranciškonų vienuolynu, kuriame veikė pogrindžio centras. Disidentai knygas slėpdavo po Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo poezijos viršeliais. Knygoje apie savanorius buvo aprašytos lietuvių kovos su bolševikais ir bermontininkais. Man, kaip berniukui, patiko aprašyti karo veiksmai, nuotraukos kariškių su lietuviškomis uniformomis. Pasvalyje, pas kitus senelius, nuolat aptikdavau tarpukario knygų ir žurnalų, rausdamasis po juos ir supratau, kad istorija yra kitokia, negu ją pateikia mokykloje“, - apie pirmąją pažintį su nepriklausoma Lietuvos valstybe prisiminė pašnekovas. V. Kupreliui žinoma, kad jo prosenelis Antanas Lankutis yra buvęs knygnešys, gabenęs knygas iš Mažosios Lietuvos į vienuolių įrengtą nelegalios spaudos slėptuvę Kretingos vienuolyne. Kaip asmenybė, jis sakė, augęs ir brendęs su Atgimimo sąjūdžiu ir mano, kad šis mūsų tautos istorijos periodas kiekvienam Lietuvos piliečiu esąs itin reikšmingas. Istorikas priminė, jog rugpjūčio 23- ąją valstybines vėliavas jau kabiname be juodų kaspinų: 2009 m. Europos parlamentas vietoj Juodojo kaspino dienos paragino minėti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų bei Baltijos kelio dieną. „Molotovo ir Ribentropo 1939 m. rugpjūčio 23-ąją pasirašytas paktas padarė milžiniškų skriaudų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Nuo Baltijos iki Juodosios jūrų driekėsi kraujuojanti žemė - per Antrąjį pasaulinį karą joje buvo išžudyta 14 mln. civilių žmonių: rusų, lenkų, ukrainiečių, žydų ir kitų tautybių“, - akcentavo V.Kuprelis. Lietuva per šį sovietų - nacių laikotarpį neteko 1 mln. 58 tūkst. žmonių. Nukentėjo kas trečias Lietuvos gyventojas, įskaičiuojant ir išžudytus žydus, savo apgyventas žemes turėjo palikti lenkai ir mėmelenderiai - Klaipėdos krašto gyventojai. Nupiešė okupacijos vaizdą V.Kuprelis priminė tolimesnę istorijos raidą po 1939 m. rugpjūčio 23-osios suokalbio: „Sovietų Sąjungos ir Vokietijos – dviejų priešingų sistemų - stalinizmo ir nacizmo - pasirašyta nepuolimo sutartis bei slaptieji protokolai buvo sensacija visai Europai. Tai prilygo sprogusiai bombai ir sudarė sąlygas kilti Antrajam pasauliniam karui. Ši sutartis iškart nelėmė, kad Lietuva patektų į Sovietų sąjungos sudėtį. Pagal slaptuosius protokolus sovietams teko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir Besarabija, dabartinė Moldova, o Lietuva ir Vakarų Lenkija – Vokietijos įtakos sferai“. Po to Vokietija, aiškino istorikas, nebijodama galėjo pulti Lenkiją. Vokiečiai lietuvius spaudė dalyvauti žygyje ir atsiimti lenkų užgrobtą Vilnių. Tačiau prezidentas Antanas Smetona numatė politines rokiruotes ir atsisakė smūgiuoti Lenkiją. „Estijai ir Latvijai sovietai grasino tiesiogiai, o Lietuvai jų „saldainis“ buvo Vilniaus kraštas. Pagal 1939 m. rugsėjo 28 d. sovietų ir nacių draugystės bei sienų sutartį - papildomus slaptus protokolus – didžioji dalis Lietuvos, išskyrus dalį Užnemunės, ir buvo atiduota Sovietų Sąjungai: Lietuva atgavo Vilnių, bet joje atsirado sovietų karinės bazės su 20 tūkst. kareivių. 1940 m. birželį sovietai mus okupavo, o rugpjūtį – aneksavo“, - trumpai okupacijos vaizdą nupiešė V.Kuprelis. Baltijos kelyje – kas antras lietuvis
Rugpjūčio 23 – oji Lietuvai yra ypatinga data: ji tapo ne tik patirtos skriaudos, bet ir kovos su neteisybe diena, akstinas prasidėti disidentinei kovai. „Pirmieji laisvės šaukliai buvo „Lietuvos laisvės lygos“ įkūrėjai – Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas, Romualdas Ragaišis, Andrius Tučkus. 1979 m. 45 asmenys – 3 latviai, 4 estai ir 38 lietuviai – pasirašė kreipimąsi Sovietų Sąjungos, VFR ir VDR vyriausybėms. Buvo prašoma 1939 m. dokumentus paskelbti negaliojančiais ir išvesti kariuomenes. Juos palaikė rusų disidentai Andrejus Sacharovas ir Elena Boner, Tatjana Velikanova. Tada buvo pirmąkart viešai prabilta apie okupaciją, apie tai plačiai skelbė „Amerikos balso“ bei Vakarų radijo stotys“, - kalbėjo istorijos žinovas. Nauja atgimimo banga viešai plūstelėjo 1987 m. rugpjūčio 23-ąją: iš kalėjimo išėję A.Terleckas ir N.Sadūnaitė prie Adomo Mickevičiaus paminklo pasmerkė Molotovo – Ribentropo paktą. Susirinko apie 250 žmonių, ir tai jau buvo Atgimimo sąjūdžio, apėmusio visą Lietuvą, startas. Sąjūdis įsteigtas 1988 m. birželio 3 d., o jau rugpjūčio 23 – ąją į Vingio parką suvažiavo 200 – 250 tautiečių. „Nuo to laiko gausiau lietuvių nebuvo susirinkę vienoje vietoje, - patikino pašnekovas. – O dar po metų – 1989 m. rugpjūčio 23-ąją – Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonės susijungė į gyvą 650 km grandinę: Baltijos kelyje iš 2,5 mln. žmonių buvo 1,5 mln. lietuvių“. Ta diena, jo manymu, yra patriotizmo, pilietiškumo ir nesitaikstymo su istorine neteisybe diena bei ryžto kovoti už skriaudos panaikinimą ženklas. Tai – ir vilties diena: Baltijos kelias parodė, kad nepriklausomybės siekia ne keli žmonės, o visos trys tautos. Kretinga – atgimimo kelrodė Žemaitijoje Kretingiškių indėlis į nepriklausomybės judėjimą, V.Kuprelio žodžiais, taip pat – labai ryškus. Kretinga buvo kelrodė Žemaitijoje: joje tuo pat metu kaip ir Vilniuje, 1988 m. rugpjūčio 23-ąją, dabartinėje Rotušės aikštėje įvyko pirmasis mitingas, inicijuotas Bronislovo Poškaus -Rugelio bei kitų „Laisvės lygos“ pogrindininkų. Tuos įvykius gerai prisimena ir pats V.Kuprelis: „Buvau 13 – metis paauglys, ir žinojau, kad pogrindininkai renkasi privačiuose namuose Vytauto, Žemaičių, Rytų gatvėse, pas juos atvykdavo kunigas Alfonsas Svarinskas, Nijolė Sadūnaitė, Genutė Šakalienė. O mano senelė Petronėlė Kuprelienė buvo jų šeimininkė. Pirmajam mitingui manęs paprašė ranka perrašyti 20 „Tautinės giesmės“ egzempliorių. Buvo jaudinančiai įdomu - į mitingą suėję žmonės iškėlė trispalvę, sugiedojo himną. Mitingas įvyko be leidimo, B. Poškų tampė saugumas, pasmerkė kaip buržuazinį nacionalistą“, - prisiminė pašnekovas. Netrukus – 1988 m. rusėjo 15 dieną - Kretingoje gimė Sąjūdis. Kretinga, anot jo, buvo trečias miestas Lietuvoje, po Vilniaus ir Kauno, kada 1988 m. spalio 8 d. viršum muziejaus - dabartinio Pranciškonų vienuolyno – buvo iškelta trispalvė. O tų pačių metų lapkričio 1-ąją senosiose miesto kapinėse buvo pastatytas pirmasis Lietuvoje paminklas atminti žuvusiems tremtiniams. Perskeltą širdį primenantį akmenį iškalė salantiškiai akmenkaliai - tėvas ir sūnus Orvidai.
|
|
