|
|
|
Ar išbrauks žodį „vidurinė“
Tik likus dienai iki Rugsėjo 1-osios būsimieji vienuoliktokai karteniškiai sužinos, kokioje mokykloje jie galės tęsti savo mokslus. Jų likimas – rajono tarybos politikų rankose, kurie rugpjūčio 30 dienos posėdyje turės apsispręsti, ar, nesusidarius numatytam vienuoliktos klasės mokinių skaičiui, Kartenos mokyklai padaryti išimtį ir palikti ją vidurine. Kritinė situacija paskutinėmis mokinių atostogų dienomis susidarė, kai paaiškėjo, kad į Kartenos vidurinę mokyklą rengiasi ateiti 14, o ne 20, kaip buvo tikėtasi pavasarį, būsimųjų vienuoliktokų. Esamas mokinių skaičius yra per mažas, kad Kartenos vidurinėje mokykloje būtų formuojama vienuolikta klasė – tai yra numatyta ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose, bet ir Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrajame plane, kurį dar 2012 metų sausį patvirtino rajono taryba. Su šia situacija būsimuosius vienuoliktus, kurie iki šiol mokėsi Kartenos vidurinėje mokykloje, bei jų tėvus antradienio vakarą įvykusiame susirinkime supažindino klasės auklėtoja Vitalija Brunalienė bei laikinai mokyklai vadovaujanti Laima Mačernienė. Mokiniai ir jų tėvai reagavo stoiškai – jie vieningai nusprendė nepalikti savo mokyklos iki paskutinės dienos.
Kreipsis į tarybą Dabar vienintelė viltis karteniškiams – rajono tarybos nariai, kurių balsas ir lems, ar Kartenos mokykloje šiemet išliks vienuolikta klasė. Kad jų argumentai rajono politikų būtų išgirsti, visi būsimųjų vienuoliktokų tėvai pasirašė ant jiems skirto kreipimosi bei išrinko delegatus, kurie karteniškių poziciją gintų rajono tarybos Švietimo komiteto, o vėliau – ir rajono tarybos posėdyje. „Likus paskutinėms dienoms iki mokslo metų pradžios panaikinti vienuoliktą klasę būtų tiesiog neetiška prieš mūsų vaikus. Kur jiems dėtis? Mokytis gimnazijoje ne visi gebėtų, o stojimai į profesines mokyklas jau yra pasibaigę. Į bet kurią kitą mokyklą taip staiga perkelti mokiniai jausis nejaukiai ir patirs stresą, kol adaptuosis. Koks bus bendraklasių požiūris į tokius naujokus? Kai kurie mokiniai neslepia ir tiesiai šviesiai pasako, kad jei negalės likti Kartenoje, jie iš viso daugiau nebesimokins“, - kalbėjo būsimųjų vienuoliktokų tėvai Rita Viskontienė, Gaiva ir Augenijus Kaubriai, Kęstutis Domarkas ir Elytė Kaminskienė. Pašnekovai teigė nesuprantantys, kodėl šalia turėdami mokyklą, kurios sąlygomis jie yra patenkinti, vaikai turėtų važiuoti į kitas mokyklas. „Jau anksčiau paskleistos kalbos, kad mūsų mokykla taps pagrindinė, dalį mūsų vaikų bendraklasių „atpurtė“ ir jie jau anksčiau perėjo į kitas mokyklas. Jei ne tie gandai, šiandien mūsų klasės mokinių skaičius būtų pakankamas. Mūsų klasėje yra ir silpnų, ir stiprių mokinių, bet visi esame patenkinti mokymosi sąlygomis, nes mokytojai sugeba kiekvienam mokiniui parinkti tinkamą krūvį. Kartenos vidurinės mokyklos abiturientai kasmet puikiai išlaiko egzaminus ir mokosi aukštosiose mokyklose. Ne paslaptis yra tai, kad buvę Kartenos mokyklos mokiniai, kurie dabar mokosi gimnazijose, papildomai samdosi tuos pačius savo buvusius mokytojus iš Kartenos, kad jie padėtų tinkamai pasirengti egzaminams,- kalbėjo tėvai. – Dar šio mėnesio pradžioje mums buvo žadėta, kad vienuolikta klasė išliks. Tačiau paskyrus naują administracijos direktorių, viskas pasikeitė. Galima sakyti, mūsų vaikai tapo politikos aukomis“. Anot pašnekovų, planai Kartenos mokykloje nebeformuoti vienuoliktos klasės labai sujaudino jų vaikus, kurių dauguma kartu čia mokėsi nuo pirmosios klasės ir yra susigyvenę – net ir vasaros atostogas bendraklasiai leidžia kartu, jie dalyvauja vienas kito gimtadieniuose. „Tai būtų buvusi 60-oji Kartenos vidurinės mokyklos abiturientų laida,- teigė klasės auklėtoja V.Brunalienė. – Diskusijose su rajono vadovais buvo pasakyta, kad mūsų argumentai yra emociniai. Tegu ir emociniai: bet ar dėl to jie mažiau svarbūs? Mums, pedagogams, yra prikišama, kad norėdami išlaikyti vienuoliktokus labiausiai rūpinamės savo darbo krūviu. Bet ne dėl to man širdį skauda, o dėl vaikų. Savo auklėtinius gerai pažįstu ir žinau, kad dalis jų kitur tiesiog nepritaps.“ Suvedžiojo naujokai Kartenos vidurinės mokyklos laikinosios vadovės L. Mačernienės teigimu, tai, jog šiemet gali būti panaikinta vienuolikta klasė, nebuvo naujiena nei mokiniams, nei tėvams – visi žinojo, kad tam, jog klasė išliktų, yra reikalingas mažiausiai 20 būsimųjų vienuoliktokų skaičius. Tad mokyklos administracija, stengdamasi išlaikyti vienuoliktą klasę, dar pavasarį mokyklos veiklą pristatė kitų ugdymo įstaigų mokiniams ir džiaugėsi, kad norą nuo rudens tęsti mokslus Kartenoje pareiškė šeši kūlupėniškiai. Jiems parašius prašymus mokytis Kartenos vidurinėje mokykloje, šios įstaigos administracija dar kovo mėnesį iš viso turėjo reikiamo skaičiaus – dvidešimties – būsimųjų vienuoliktokų tėvų prašymus. „Kai liepos 31 dieną grįžau iš atostogų, Švietimo skyriaus vedėja manęs paprašė pasitikrinti, ar tikrai visi prašymus parašę vienuoliktokai ateis į mokyklą. Paskambinusi tiems šešiems kūlupėniškiams ir sužinojau, kad visi jie per vasarą pakeitė savo sprendimą – du berniukai nusprendė mokytis Kretingos profesinėje mokykloje, du – Klaipėdos statybos mokykloje, o dvi mergaitės pasirinko Salantų gimnaziją. Kalbėjau ir su tais vaikais, ir su jų tėvais, išklausiau tokio sprendimo priežastis, tačiau perkalbėti nė vieno nepavyko“,- pasakojo L.Mačernienė. Būsimiesiems vienuoliktokams ir jų tėvams atvirai išdėsčiusi situaciją, L.Mačernienė teigė paliekanti patiems rinktis, ką daryti toliau. „Jūsų laukia Jurgio Pabrėžos gimnazija, kurios direktorė jūsų klasę sujungtų su aštuoniais kūlupėniškiais ir taip suformuotų naują klasės komplektą. Turite galimybę nuspręsti, ar visa klasė ten pereisite“,- teigė L.Mačernienė. Sutaupytų apie 100 tūkst. Lt „Tai yra labai skausminga situacija, kad klausimas dėl vienuoliktos klasės formavimo sprendžiamas prieš pat prasidedant mokslo metams. Vien dėl to norėtųsi, kad Kartenos mokykloje vienuolikta klasė išliktų. Kaip pedagogė suprantu, kokį stresą išgyvena tie 14 mokinių ir jų tėvai: jei reiks eiti į kitą mokyklą, pasikeis ne tik mokymosi aplinka, bet ir vaiko bei visos šeimos dienos režimas. Tačiau kaip administracijos darbuotoja aš negaliu nevykdyti Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų bei rajono tarybos sprendimų,- kalbėjo Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė. – Ne kartą diskutavome ir su mokyklos pedagogais, ir su tėvais – jie situaciją žinojo iš anksto. Labai gaila, kad mokyklos bendruomenė tuomet negirdėdavo mano nuogąstavimo, kai perspėdavau, kad jei nebus surinkta 20 mokinių, likusiesiems bus labai sunku staiga surasti ir prisitaikyti naujoje ugdymo įstaigoje. Tačiau mane vis tikino, jog taip nenutiks“. D.Martišauskienė teigė, jog tik rajono taryba, artimiausiame posėdyje turėsianti tvirtinti klasių komplektų skaičių rajono mokyklose, gali padaryti išimtį Kartenos vidurinei mokyklai ir leisti jai formuoti vienuoliktą klasę. Tačiau tokiu atveju tektų koreguoti ir Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrąjį planą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad Kartenos vidurinei mokyklai ir taip trūksta 370 tūkst. Lt, o vienos klasės neformavimas sutaupytų 90-100 tūkst. Lt per metus. „Turint mintyse, kad šiems vaikams reiktų mokytis dvejus metus, klasės išlaikymas kainuotų apie 200 tūkst. Lt. Be to, Kartenos mokykla šiaip ar taip nuo 2013 metų nebebus vidurinė, nes joje, panaudojant europines lėšas, bus steigiamas daugiafunkcinis centras. Argi geresnis sprendimas būtų šiuos vaikus perkelti į kitą mokyklą dvyliktoje klasėje, kai prieš nosį – abitūros egzaminai?“,- kalbėjo V.Domarkas, kurio žiniomis tokiam žingsniui rajono Savivaldybės administracijos žingsniui pritarė ir Švietimo ir mokslo ministerija, į kurią kreipėsi karteniškių tėvai. Anot V.Domarko, karteniškių mokinių pavėžėjimas į kitas mokyklas Savivaldybei papildomai nekainuotų, nes ir dabar yra vaikų, kurie mokykliniais autobusais iš Kalniškių, Kartenos bei aplinkinių gyvenviečių vyksta į Kretingos ar Salantų miestų ugdymo įstaigas. V.Domarkas abejoja ir tuo, kad pavyktų visą karteniškių klasę perkelti į Jurgio Pabrėžos gimnaziją, nes patys tėvai ir mokytojai yra pripažinę, kad gimnazijoje mokytis ne visi mokiniai yra pajėgūs. D.Martišauskienė tvirtino, kad bet kuriuo atveju vieno mokinio išlaikymas didelėje mokykloje kainuoja kelis kartus pigiau, negu mažoje mokykloje. O ieškoti išeities, kaip sutaupyti švietimo lėšas, verčia ir tai, kad mokinio krepšelio lėšų mokytojų atlyginimams išmokėti trūksta visam rajonui.
|
|
