Padvariškiai roges jau paruošė žiemai

Pagal šį pamėgtą posakį reikėtų patikslinti, jog padvariškiai ne pačias roges gabenti malkoms paruošė, bet jau ir pakankamai malkų žiemai prisivežė. Nors Padvariuose pravesta ir dujų trasa, visgi malkas, o ne alternatyvias kuro rūšis - dujas ar anglis – namams apšildyti šiandieną pasirinkę šio kaimo gyventojai.

Vaclovas Idzelis su sūnumi Egidijumi malkų žiemai prisiruošę užtektinai.

Malkų - penkioms žiemoms į priekį

Padvarių senbuvio Vaclovo Idzelio sodyba – gausiai apgyvendinta: be jo paties, dar glaudžiasi jo sūnų Egidijaus ir Algimanto bei dukters Ilonos šeimos. Visos keturios šeimos turi atskirus ūkius ir būstus šildosi kiekviena sau.

„Kūrename tik malkomis, - užtikrino šeimos galva 74-erių Vaclovas. – Prie dujų trasos nė nesame prisijungę. Sovietmečiu kūreno ir mūsų namus apšildė technikumo katilinė. Dabar esame suskaičiavę, jog tam, kad prisijungtume prie dujotiekio, mums reikėtų pakloti apie 30 tūkst. Lt“. „Tiek kainuotų projektas, įranga, katilai, darbas“, - tėvo žodžius papildė sūnus Egidijus, patvirtinęs, jog jo šeima per žiemą sukūrenanti apie 8 - 10 kub. m malkų. Jis perkąs drebulės, beržo rąstus – kaitrias malkas, turįs savo nuolatinį tiekėją, kuris jomis ir aprūpinąs. Susipjaunąs rąsteliais po 60 cm, kad tiktų kūrenti židinį, kurį pats pasistatė ir šildymo sistemą po namus išsivedžiojo.

O Vaclovas prie Kurmaičių tvenkinio turįs nuosavo miško rėžį, kasmet pats išvaląs jį ir taip pasirūpinąs malkų savo namus apšildyti. „Netoli – „Vienkiemio“ sodyba, ir man norisi, kad žmonės galėtų prasieiti per miškelį, pasidžiaugti juo. Pats iškertu senas ar paliegusias šakas, išgrėbiu, tik išvežti talkina žentas. Malkų jau turiu pasiruošęs penkioms žiemoms į priekį“, - neslėpė senolis.

O jo namiškiai pajuokavo, kad tėvas neleidžiąs ir jiems dykiems po darbų užsibūti ar kiemo užversto laikyti: vos kuris parsiveža medienos, tuoj visus sukviečia į talką malkas pjauti ir kuo greičiau į rietuves sukrauti.

Rąstai – pigiausia kuro rūšis

Anūkės gimimu šiomis dienomis besidžiaugiantis Alvydas Diržanskis šeimininkiškai aprodė savo ūkį – abipus namo suverstas galingas rietuves rąstų, apie 50 kub. m medienos - malkų užteks keleriems metams, nes, jo įsitikinimu, mediena ne pigs, o tik brangs.

„Perku tik lapuočius. Moku įvairiai – nuo 70 iki 120 Lt už kub. m, - gerų malkų neįmanoma pigiau gauti. Jau esu pensininkas, sočiai turiu laiko - dviese su žentu Pauliumi rąstus supjausime ir per vasarą suskaldysime“, - sakė Bajorų gatvėje gyvenantis padvariškis. Jis teigė girdėjęs, kad perkant skaldytas malkas, jų tikrasis tūris neatitinka nurodyto. Vyras neslėpė, jog jis mielai namus šildytų ir dujomis, bet šiandieną tai – per brangu. Dėl to jų kaimo žmonės ir neskuba jungtis prie dujų trasos, kuri nutiesta pagrindine – Sodų – gatve. „Kai pasiklausai, kad kaimynai už namo šildymą dujomis per mėnesį sumoka tūkstantį, atšoka fantazija – pensininkams nėra iš ko mokėti tokių pinigų“, - samprotavo A. Diržanskis.

Jo manymu, dujos eiliniam žmogui yra per brangus kuras, juolab, kad jų kainos nuolat kyla. Malkos, nors ir brangsta, visgi tebėra pigiausia kuro rūšis. Namus jis šildosi prieš dešimtmetį įrengta malkų krosnimi, o svetainę dar papildomai pašildo keramikine židinio tipo krosnele. Anglių neperka, nes šioms kūrenti reikalinga kitokia krosnis, be to, malkos – gerokai švaresnis ir ekologiškesnis kuras.

Dujomis šildosi retas

Du besišnekučiuojantys kaimynai - Viktoras Miežetis ir Povilas Šleinius – taipogi įsitikinę, kad dujos daugumai – per brangus malonumas. „Kas nenorėtų šiltai ir be rūpesčio gyventi žiemą; įjungei sau dujas ir šildo. Nei tau malkomis rūpintis, nei į rūsį bėgioti. Bet kam šiandien tas malonumas prieinamas? Ant pirštų kaime tokius tesuskaičiuotum: antai vienas daktaras iš Klaipėdos atsikraustęs, kitas – verslininkas, savo krautuvę turi, - vyrai mostais rodė į aplinkinius namus. - Tik turtingi ir gerai gyvenantys žmonės teišgali įjungti dujas, nors norėtų visi, jei jų kaina būtų įkandama“. Jiedu tvirtino girdėję, kad už nedidelio namuko šildymą dujomis žiemą per mėnesį tenka pakloti apie 600 Lt, o ir atsiraitojęs rankoves po trobą nepavaikščiosi.

V. Miežetis sakė prieš dešimtmetį, išsyk, kai gyvenvietėje įvedė dujotiekį, prisijungęs prie trasos, tačiau šiandieną dujas naudojantys tik maistui gaminti. „Kažkada dujomis buvo užvis pigiausia kūrenti, o išėjo atvirkščiai. Dabar namus šildomės pjuvenomis, dar malkų iš nuosavo miško parsivežu“, - pasakojo vyras.

O P. Šleinius sakė, jog kasmet kurui išleidžiąs po 2 tūkst. Lt. Jis perkąs po 2 tonas anglių – už 1 toną geros kokybės anglių pakloja po 500 Lt – ir dar 7 – 8 kub. m malkų. „Renkuosi rąstus, nes skaldytas malkas taip suverčia į sunkvežimį, kad sukrovus eilėmis, visuomet jų pritrūksta apie 2 kubų“, - įsitikinęs padvariškis.

*

Nuo 2012 m. liepos 1 d. gamtinių dujų kainos vartotojams gerokai išaugo: namus šildantiems vartotojams – suvartojantiems nuo 500 iki 20 tūkst. kub. m per metus – 1 kub. m dujų pabrango 42 ct – nuo 1,75 Lt ligi 2,17 Lt. Tie, kurie gamtines dujas naudoja gaminti maistui ir per metus suvartoja iki 500 kub. m, mokės 46 ct brangiau – nuo 2,33 iki 2,79 Lt už 1 kub. m.

• Rašyti komentarą (0)