|
|
|
Teisėsaugos taikiklyje – gandų skleidėjai
Kretingiškė, kuri socialiniame tinklapyje prisistato Audrės Kontrimaitės vardu, turi nemalonumų su teisėsauga: jai tenka aiškintis, ar ji skleidė gandus, o jei taip, tai – kodėl, apie neva „Akropolyje“ grobiamus vaikus. A.Kontrimaitė jau davė parodymus Kretingos rajono policijos komisariate, tačiau tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys nelinkęs atskleisti, ką pavyko sužinoti per moters apklausą. „Kol kas jai nėra pareikšti įtarimai, ji byloje yra liudininkė. Tyrimas dar „šviežias“, tad daugiau aplinkybių paaiškės vėliau“,- teigė S.Genys. Pati A.Kontrimaitė, „Pajūrio naujienoms“ su ja susisiekus telefonu, teigė nenorinti komentuoti įvykio ir esanti nepatenkinta, kad viešojoje erdvėje linksniuojama jos pavardė. A.Kontrimaitės vardas iškilo viešumon, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, o kartu – ir generalinis komisaras Saulius Skvernelis pareiškė susirūpinimą internetu skleidžiamais gandais apie neva prekybos centruose grobiamus vaikus ir nurodė išsiaiškinti, kas jų autorius. „DĖMESIO DRAUGAI!!!!! Visų miestų AKROPOLIUOSE yra masiškai grobiami mažamečiai vaikai ir išvežami į užsienį kaip organų donorai! AKROPOLIO valdžia tai bando slėpti ar gali tai būti? P L A T I N A M“. Toks tekstas A.Kontrimaitės vardu buvo įdėtas į internetinę svetainę „Facebook“, tačiau kol kas neaišku, ar tai iš tiesų padarė pati A.Kontrimaitė ir ar ji yra tikroji pranešimo autorė, o gal ji tik platino kažkieno kito paskleistą žinią. Tai atskleisti ir yra teisėsaugos užduotis. Nors būta tokių interneto vartotojų, kurie gandą apie „Akropoliuose“ grobiamus vaikus priėmė kaip pokštą ir šia tema juokavo, ją „pagardindami“ naujomis išgalvotomis detalėmis, tačiau būta ir tokių žmonių, kurie į visą šią istoriją reagavo rimtai. Įvairiuose interneto forumuose prasidėjusios diskusijos apaugo dar šiurpesniais pasakojimais apie bandymus pagrobti vaikus, imta dalintis klausimais ir patarimais, kaip nuo grobėjų reiktų apsaugoti savo atžalas. Gandų įbauginti žmonės patikėjo net tuo, kad kol kas vaikų grobimo istorijos neiškilusios viešumon, nes nukentėję tėvai neva būdavo užčiaupiami jiems pasiūlius pinigų ar vertingų dovanų kuponų. „Šiuo metu visuomenė labai jautriai reaguoja į pranešimus, susijusius su smurtu prieš vaikus, galimus jų grobimus. Todėl tokia informacija greitai plinta ir visuomenėje sukėlė sąmyšį, - sakė S.Genys. - Istorijos apie neva „Akropoliuose“ grobiamus vaikus yra išgalvotos, nėra jokių duomenų apie dingusius vaikus nei kuriame nors prekybos centre, nei apskritai kokioje kitoje Lietuvos vietoje. Neįtikinamai skamba ir argumentas, kad apie vaikų grobimus niekas nesužino, nes esą tėvams už tylėjimą užmokami dideli pinigai. Nereikia būti prokuroru, kad suprastum, jog tai negali būti teisybė.“ Kol kas neaišku, ir kokiu tikslu gali būti skleidžiami bauginantys gandai, tačiau, manoma, kad toks metodas, kuris atkreipia ir sukausto kiekvieno žmogaus dėmesį, pasirinktas neatsitiktinai. Baudžiamasis kodeksas už žinomai melagingos informacijos skleidimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
|
|
