Restauruojama mūrinė dalis
Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė teigė, jog šį rugpjūtį būtų suėję dešimt metų, kai dėl tyčinio padegimo supleškėjo kurorto simbolis - Kurhauzas, ir visą tą laiką vyko teisminiai bylinėjimaisi tarp dviejų jo savininkų – Palangos miesto savivaldybės bei palangiškio verslininko Gedimino Jackos.
|
|
„Kurorto simbolis – Kurhauzas – sugrįžta į gyvenimą: jam lemta tapti miesto rotuše, kur vyks reprezentaciniai susitikimai bei svarbiausi miesto kultūros reiškiniai“, - teigė Kristina Litvinienė.
|
Labai savitos architektūros Kurhauzo pastatas buvo sudarytas tarsi iš trijų dalių: pietinės mūrinės ir šiaurinės medinės bei jas jungusios vidurinės dalies. Palangos savivaldybei priklausė mūrinė, o G. Jackai – medinė dalis.
„Pagaliau ši Palangos gėda išjudinta: po teismų maratono, kuris dar nesibaigęs ligi šiol, Savivaldybei pavyko pradėti jai priklausančios pastato mūrinės dalies restauraciją. Prieš tai buvo išvalyta gaisro nuolaužomis padengta teritorija ir užkonservuotos statinio liekanos. Dabar nuo pamatų tvirtinamas visas mūras: sienos - užpildomos, detalės, drožiniai, lipdiniai – atkuriami. Bus stengiamasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių, kurių nesunaikino ugnis“, - teigė K. Litvinienė.
Anot jos, atkurtoji pastato dalis bus atskirta nuo G. Jackai priklausančios teritorijos.
Kurhauzo restauravimo darbus atlieka bendrovė „Pamario restauratorius“. Birželį prasidėję darbai vyks 2 etapais: ligi šių metų pabaigos turi būti atlikti visi statinio išorės atkūrimo darbai. Tai kainuos 1,8 mln. Lt.
Lėšų kurorto simboliui atstatyti jau skyrė: 700 tūkst. Lt – Vyriausybė iš Privatizavimo fondo, 300 tūkst. Lt – Kultūros paveldo departamentas, 572 tūkst. Lt išvien su projekto parengimu – Palangos miesto savivaldybė.
Kitame etape turės būti sutvarkytas ir kurorto kultūros reikmėms pritaikytas pastato vidus. Darbus numatyta užbaigti 2015 m.
Nuotraukose – Kurhauzo praeitis
Neseniai statybvietę juosiančią tvorą iš J. Basanavičiaus gatvės pusės papuošė 13 išdidintų senovinių Kurhauzo nuotraukų, kurios svečiams pasakoja apie pastato, vieno iš gražiausių besikuriančiame Palangos kurorte, bei Palangos nuo 1905 iki 1930 m. istoriją.
Kurhauzas - tokį pavadinimą šis statinys gavo iš vokiško žodžio, reiškiančio svetainę. Kurhauzu buvo vadinamas viešas vasarotojų reikmėms skirtas pastatas. 1877 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus pradėtame statyti Kurhauze buvo įrengtas pirmasis Palangoje restoranas, vėliau – viešbutis, biblioteka, skaitykla. Čia buvo rengiami koncertai, šokių vakarai, pokyliai. Kurhauzas atspindėjo tuometinio Palangos kurorto, kuris tarpukariu prilygo garsiausiems Lenkijos kurortams, aukštuomenės dvasią.
Įėjimas į šį originalios architektūros – moderno su liaudies architektūros, būdingos pajūriui, elementais - iš pradžių buvo iš pietinės pusės, - ten dar yra išlikusių Kurhauzą supusio parko liepų alėja, o vėliau – iš rytinės - Vytauto gatvės – pusės. Pro čia į Kurhauzą ketinama vaikščioti ir po restauracijos.
Amžininkai dar mena, kad per Pirmąjį pasaulinį karą Kurhauzą stipriai nuniokojo kareiviai – jie laužė, draskė visa, kas pakliuvo po ranka, – baldus, indus, veidrodžius, į koncertų salę suvedė arklius.
Vėliau pastatas buvo kelissyk perstatytas, - jo vakarinėje dalyje atsirado menkaverčių priestatų. Sovietmečiu Kurhauze veikė kurortų susivienijimo organizacija, o atgavus Nepriklausomybę įsikurdavo besikeičiantys valdininkai. Vėliau pastatas merdėjo: patalpos buvo apleistos, jose prieglaudą rasdavo benamiai, kol 2002 m. jį galutinai pribaigė gaisras.
