|
|
|
Neturintys skaitiklių už vandenį mokės brangiau
Kretingos rajono savivaldybės taryba vakar padidino įmonės „Kretingos vandenys“ vandens vartojimo normas, taikomas mokesčiui už suvartotą vandenį nustatyti. Normos didinamos paskatinti gyventojus įsivesti vandens apskaitos prietaisus ir mažinti įmonės vandens nuostolius. Šis tarybos sprendimas ypač palies kaimo gyventojus, kurie vandenį naudoja ne vien buičiai, maistui, bet ir daržams laistyti, girdyti gyvulius. Štai jeigu dabar laistymo norma sodybai iki 0,15 ha vienam mėnesiui yra 19 kub. m, tai nuo 2013 metų sausio 1 d., kai įsigalios tarybos sprendimas, ši norma bus 28,4 kub. m, melžiamai karvei atitinkamai 1,8 ir 2,34 kub. m. Naujai patvirtintos šalto vandens normos vienam gyventojui patuštins pinigines vandens skaitiklių neturintiems savivaldybės tiek kaimo, tiek miesto gyventojams. Šiandieną, kai name yra vandentiekis, nuotekų sistema, vandentiekis ir nuotekų sistema, vonios bei vietinis vandens ruošimas, mokestis už suvartotą vandenį skaičiuojamas vienam asmeniui mėnesiui taikant 3 kub. m normą, o nauja norma yra 6,2 kub. m. Vandens normos mokesčiui už suvartotą vandenį suskaičiuoti yra nekeistos nuo 1995 metų, kai jas potvarkiu patvirtino tuometinė Kretingos rajono valdyba. Įmonės „Kretingos vandenys“ specialistai tvirtina, jog septyniolika metų nekeistos vandens normos gyventojus skatina ne įsirengti apskaitos prietaisus, bet jų atsisakyti. Tai ne tik didina Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ nuostolius, bet pažeidžia ir įstatymų reikalavimus dėl vandens apskaitos. Juose yra numatyta, kad vartotojų iš viešojo vandentiekio imamam vandens kiekiui matuoti vandens apskaitos mazgas turi būti įrengtas kiekviename vandentiekio įvade. Tarybos nariui P. Turauskiui pasiteiravus, ar už vandens skaitiklius ir jų pastatymą vartotojas turės sumokėti įmonei, buvo atsakyta, jog vartotojas nemokamai iš įmonės gaus tik vieną apskaitos prietaisą. „Kadangi kaime turi ir po 7 įvadus, ir skaitiklius visiems įsirengs patys...“, - tarybos narys Valerijonas Kubilius suabejojo, ar „Kretingos vandenims“ pavyks užtikrinti suvartojamo vandens apskaitą ir įdiegus didesnes vandens vartojimo normas. „Kretingos vandenų“ patiriamas vandens nuostolis siekia 43 proc. Nuostolis didina tiekiamo vandens kainą. Savivaldybės taryba gegužės mėnesį atmetė sprendimo projektą dėl „Kretingos vandenų“ tiekiamo vandens pabranginimo, tačiau toks rajonui vadovaujančių politikų sprendimas netenkina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Komisija reikalauja pagal nustatytą tvarką paskaičiuotos, pagrįstos kainos. Ir spaudžiami rajono politikų surasti resursų, kurie leistų nedidinti vandens kainos, „Kretingos vandenų“ atstovai vakar tarybai pareiškė, jog kainos didinimo išvengti tikriausiai nepavyks. Pagal jų skaičiavimus vanduo turėtų brangti apie 2,9 proc.: nuo 7,51 iki 7,73 Lt už kubą. VKEKK spaudžiant didinti „Kretingos vandenų“ tiekiamo vandens kainą, tarybos nariai įpareigojo įmonės vadovus pranešti komisijai, kad naują vandens kainą Savivaldybės taryba planuoja svarstyti šių metų rugpjūčio mėnesio posėdyje. Pirks butus Iš Valstybės biudžeto gauti 150 tūkst. Lt Kretingos rajono savivaldybės socialiniam būstui plėtoti bus išleisti butams pirkti. Taip vėl nusprendė Savivaldybės taryba, nors ir šįkart, kaip ir ankstesniais metais svarstant šiam tikslui skirtų pinigų panaudojimą, buvo nepatenkintų. P. Turauskis pareiškė, jog pirkdama butus Savivaldybė problemos nesprendžia iš esmės, o tik lengviausiu būdu atsikrato iš valstybės iždo gautų pinigų. Socialinio būsto eilėse yra 304 laukiantieji. Su šeimos nariais būsto laukia 751 rajono žmogus. „Jeigu mūsų tikslas - nesukant galvos išleisti tuos pinigus, o ne žmones butais aprūpinti, tai daugelis tų butų niekad nesulauks“, - teigė P. Turauskis, siūlydamas ieškoti galimybių socialinius butus įrengti Savivaldybei nebereikalinguose pastatuose, pvz., Grūšlaukės buvusiame vaikų darželio pastate, pastatuose Kartenoje ar Laukžemėje. Pastebėjęs, jog Savivaldybė pažeidžia įstatymą be eilės socialinio būsto nesuteikdama 5 ir daugiau vaikų turinčioms šeimoms (tokių būsto eilėje yra penkios), Vladas Baltuonis nebe pirmą kartą ragino savivaldybės socialinį būstą plėsti kaimo vietovėje, kur namai yra pigesni už butus Kretingos centre. Kažkam paprieštaravus, kad mieste besiglaudžiantys ir socialinio būsto laukiantys gyventi kaime nenorės, V. Baltuonis atšovė: „Jeigu jie to būsto atsisakys, reiškia – jiems jo nereikia“. Kažkas kandžiai pajuokavo, jog esantys eilėse paskutiniai socialinio būsto sulauks Petrikaičiuose (naujai rengiamose kapinėse, - aut. past.). Taryba įpareigojo administracijos direktorę Jolitą Vaickienę organizuoti butų pirkimo procedūrą. Kaip J. Vaickienė paaiškino, butai bus perkami įvertinus tų, kuriems pagal eiliškumą turės atitekti, poreikius. Šaligatvius klos neturėdami pinigų Klaipėdos gatvės Kretingoje šaligatviai, rangovui bendrovei „Hydrostatyba“ sutinkant bus įrengti dar šiemet ir neturint garantijos, kad Savivaldybė gaus tam trūkstamus 960 tūkst. Lt. Vakar rajono Savivaldybės taryba leido merui Juozui Mažeikai žengti šį rizikingą žingsnį – įsipareigoti rangovui, kad pinigus už atliktą darbą Savivaldybė sumokės kitąmet. J. Mažeika tarybos narius patikino, jog gatvės važiuojamąją dalį rekonstruojanti Lietuvos automobilinių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos irgi yra suinteresuota, kad šaligatviai būtų užbaigti šiemet. „Važiuojamąją dalį jie sutvarkys, tam ir pinigų turi, bet be šaligatvių jos negalės priduoti eksploatuoti“, - aiškino meras. Anot jo, ši aplinkybė irgi skatina tiek Kelių direkciją, tiek Susisiekimo ministeriją surasti pinigų šaligatvių įrengimo darbams apmokėti. Tarybos nariai priekaištavo Savivaldybės merui, administracijos vadovams dėl praėjusiais metais Kelių direkcijai grąžintų 600 tūkst. Lt. Šie pinigai buvo skirti Klaipėdos gatvės šaligatviams tiesti, tačiau juos panaudoti sutrukdė LESTO, laiku neiškėlusi darbams trukdžiusių elektros stulpų. Politikai prisiminė, jog Savivaldybė jau turi karčios patirties, kai avansu atliktus Melioratorių gatvės bei kitus rangos darbus, jiems atlyginti pinigų tikintis iš valstybės biudžeto, sumokėti teko Savivaldybei – skolinantis iš bankų. Ir nebūdami tikri, kad iš Kelių direkcijos gaus reikiamus pinigus Klaipėdos gatvės šaligatviams, Savivaldybės politikai vieningai sutarė, jog gatvės remontą reikia užbaigti šiais metais. Sprendimai dėl darbuotojų Tarybos politikų silpniausiu laikomas administracijos Statybos skyrius sustiprintas įsteigus dar vieną statybų specialisto etatą. Naujo etato steigimui tarybos nariai vakar pritarė vienbalsiai. Priėmus šį naują darbuotoją, skyriuje dirbs 5 statybų specialistai ir žemėtvarkininkė. Bendras administracijos darbuotojų skaičius nedidės, kadangi taryba panaikino ūkvedžio etatą Švietimo skyriuje. „Ne kėdes perstumdykite, o priimkite statybas išmanantį žmogų“, - administracijos vadovus perspėjo P. Turauskis. Jam pritarė meras J. Mažeika pastebėdamas, kad vienas gabus darbuotojas ir dešimtį nevykėlių atstoja. V. Baltuoniui pasidomėjus, ar mažėjant mokinių skaičiui, rajone Švietimo skyriuje neatsirastų ir daugiau laisvų etatų, Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė pareiškė, jog skyriaus darbuotojų etatų skaičius priklauso nuo rajone dirbančių pedagogų skaičiaus. „Šiandieną rajone dirba apie 820 mokytojų, pagal tai skyriui reikėtų dar dviejų darbuotojų etatų“, - sakė ji. Savivaldybės taryba atleido Jūratę Račkauskaitę iš Kartenos vidurinės mokyklos ir Povilą Nekrašą iš Vydmantų vidurinės mokyklos direktorių pareigų. Abiem mokyklų vadovams darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijas bei kompensacijas už jų nepanaudotas kasmetines atostogas.
|
|
