|
|
|
Iš kavinės – dėmėtu švarku
Darbėnuose gyvenantis Juozas Petreikis sakė patekęs į nemalonią situaciją. Kretingoje - kavinėje „Pas Sigitą“ jam buvo suteptas švarkas. Ginčas kilo nesutarus, kas turi mokėti už švarko išvalymą. Švarko pačiam išvalyti nepavyko J.Petreikis pasakojo, kad kavinėje vykstant gedulingiems pietums, per kuriuos aptarnavo pats kavinės šeimininkas Sigitas Gedgaudas, jis, rinkdamas sriubos puodelius, jų neišlaikęs išmetė. Sriubos likučiai išsipylė klientui ant švarko nugaros. Tuo metu J.Petreikis šeimininkui pretenzijų nepareiškė, nenorėjęs sukelti šurmulio ir manydamas, kad namuose pavyks pačiam švarką išvalyti. Deja, švarkas buvo gerokai suteptas, todėl kitą dieną atvykęs į kavinę jis paprašė sumokėti už švarko išvalymą. Tačiau S.Gedgaudas nesutiko, sakydamas, kodėl klientas pretenzijų nepareiškė iš karto, nes esą dabar jis gali į valyklą nunešti kitą švarką. Jis taip pat teigė, kad dėl sutepto švarko esą nekaltas, nes jį kažkas stumtelėjo ir indai iškrito, ir ko jis čia esą dabar kabinėjasi. „Puodelyje, kuris iškrito ir sudužo, sriubos buvo vos keli lašai ar koks šaukštas. Jis galėjo pajusti tik puodelio prisilietimą. Aš jam pasakiu, kad jis atneštų sąskaitą konkrečiai už dėmės išvalymą“, - sakė S.Gedgaudas, pridurdamas, kad kliento už tai, kas atsitiko, jis atsiprašė. Nuostolį derėtų atlyginti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Neringa Ulbaitė paaiškino, jog Civiliniame kodekse numatyta, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba (...) pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“. Šiuo atveju taikoma deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra kaltė ir priežastinis ryšys- vadovaujantis Civiliniu kodeksu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais. Taigi šiuo atveju galima manyti, kad žala buvo padaryta dėl kavinės savininko neatsargumo, t.y. jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. „Kadangi klientas kreipėsi į kavinės savininką ne iš karto, o kitą dieną, klientas turi įrodyti, kad žala buvo padaryta būtent tam švarkui, kuriuo vartotojas vilkėjo pietų metu (tai gali būti kitų asmenų liudijimai, vaizdo medžiaga ir pan.). Nenustačius priežastinio ryšio, kavinės savininkas gali nesutikti su žalos padarymo faktu bei atsisakyti ją atlyginti.Vis dėlto, jeigu maistas ant vartotojo drabužio pateko iš lėkštės, kuri buvo kavinės šeimininko rankoje, jam derėtų atlyginti vartotojo patirtus nuostolius. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti taikiai vartotojas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.“ – teigė N.Ulbaitė.
|
|
