|
|
|
Gaisro kaina – keli milijonai
Pirmadienio rytas Padvariuose įsikūrusios bendrovės „Vudva & Co“ darbuotojams buvo kitoks, negu įprasta: vietoj gamybos ir užsakymų priėmimo teko likviduoti milžiniško gaisro padarinius. Penktadienio pavakarę nežinia dėl ko kilęs gaisras įmonėje sunaikino beveik viską. Bendrovės direktorius Edmundas Valantiejus sakė, kad galima tik spėlioti, kada bus atkurta įmonės veikla. Nelaimė sustabdė ne tik 40 žmonių darbą, bet ir statybinių bendrovių – įmonės klientų – veiklą. Penktadienį po darbo automobilio nusiplauti išvažiavęs E.Valantiejus net numanyti negalėjo, kad pro servisą Vydmantų link pralėkusios gaisrinės mašinos netrukus visu greičiu važiuos į bendrovę „Vudva & Co“. „Prieš įvarydamas mašiną į plovyklą, dar su ten buvusiu žmogum šnektelėjau – klausė, kaip sekasi. Pasakiau, kad turim darbo, pro šalį lekiant gaisrinei tarstelėjau – kažkam nelaimė. Kai šepečiai jau šveitė mano automobilį, iš apsaugos darbuotojų sulaukiau skambučio – dega įmonė“, - lemtingą pavakarę prisiminė E.Valantiejus. Tą dieną dirbusiems gaisrininkams teko retai pasitaikanti užduotis: beveik vienu metu Kretingos rajone kilo trys gaisrai. Pirmąjį iškvietimą kretingiškiai gavo 16.49 val. – užsiliepsnojo gyvenamasis namas Vydmantuose. Į gaisravietę išvykusiems Kretingos, Palangos, Girkalių ir Darbėnų gaisrininkams bebaigiant gesinti, teko apsispręsti, kam skubėti į Padvarius. „Saulės tako gatvėje degė gyvenamasis namas: sudegė stogas, mansarda, užlietas pirmas namo aukštas. Gaisrą suvaldėme 17.45 val. Prieš penkias minutes jau buvome sulaukę skambučio, kad dega „Vudva“. Iki 19.30 val. prie gyvenamojo namo budėjo automobilis, likusios mašinos išvyko gesinti medžio apdirbimo įmonės. Vos už keliolikos minučių – 18.06 val. - gavome iškvietimą į Rūdaičius – užsidegė nebenaudojama buvusio kolūkio pirtis. Ją gesino Girkalių ir Klaipėdos gaisrininkai. Visos kitos pajėgos buvo mestos į „Vudvą“, - pasakojo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis. Liepsnojančią įmonę gesino 12 gaisrinių iš Kretingos, Gargždų, Darbėnų, Kartenos, Baublių, Palangos, Klaipėdos. Gaisro vietoje dirbo 36 žmonių komanda. Ji pasiskirstė po daugiau negu 1 ha dydžio įmonės teritoriją – degė administracijos pastatas, gamybinės patalpos, šešios džiovyklos, katilinė.
„Pagalbos teko prašyti visos apskrities ugniagesių. Mūsų rajone seniai bebuvo kilęs tokio dydžio gaisras. Kai atvykome, administracinis pastatas jau degė atvira liepsna. Gaisrą likvidavome 23 val., tačiau įmonės teritorijoje ugniagesiai budėjo iki kitos dienos – paskutinis automobilis į štabą grįžo birželio 16 dieną 21 val.“, - sakė R.Nagreckis. Jis paneigė gandus, kad įmonės teritorijoje sprogo dvi kuro talpyklos. Pasak jo, gaisro metu griuvo pastatų konstrukcijos, sproginėjo šiferis, sprogti galėjo katilinės katilas, kompresorius, gesintuvas, tuščia nedidelė kuro talpa. Pasak R.Nagreckio, rajone ir prieš tai yra degusios medienos įmonės – „Akmena“, „Vara“, „Medeksa“. „Būna, kad vienu metu kyla du gaisrai. Tačiau kad beveik vienu metu reikėtų būti trijose gaisravietėse – retas atvejis. Visose gaisro vietose šiuo metu atliekame tyrimus – neaišku, nei dėl ko užsidegė „Vudva“, nei kodėl degė gyvenamasis namas ir neveikianti pirtis“, - informavo R.Nagreckis. Gaisro priežasčių nenumano nė pats „Vudva & Co“ direktorius E.Valantiejus. Anot jo, darbininkai visų pirma pamatė rūkstant pagrindinio pastato pastogę.
„Medžio apdirbimo įmonėje liepsna beregint įsisiautėja. Turėjome ir naudojome visas saugos priemones: įmonės teritorijoje yra priešgaisriniai tvenkiniai, pastatuose buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija. Tačiau ji suveikė vėliau, kadangi gaisras kilo virš daviklių – pastogėje. Neatsistebiu didvyrišku ugniagesių ir savo darbuotojų darbu. Nelaimė parodė, kurie žmonės yra ištikimi įmonei. Kas puolė gesinti, kas - vežti dar neužsidegusios produkcijos. Valandų gaisravietėje neskaičiavo Kazimieras Vaišnoras, gamybos vadovas Algis Steckis ir kiti. Kazys dėl persitempimo atsidūrė ligoninėje. Algis gaisro vietą paliko tik trečią nakties“, - darbuotojų ištikimybe džiaugėsi E.Valantiejus. A.Steckis, pamatęs, kad įmonė dega ir ugnis plinta nestabdomai, puolė gelbėti dokumentų ir kieme buvusios produkcijos. „Spėjome išnešti seifą, dokumentus, kompiuterius. Sėdome į keltuvus ir išvežėme pardavimui parengtą medieną – išgelbėjome tik mažą dalį“, - pasakojo A.Steckis. Vyras tikisi, kad įmonės veikla bus atkurta ir neteks ieškotis kito darbo. To paties tikisi ir E.Valantiejus. Jis viliasi, kad darbo vietas pavyks išsaugoti bent ilgamečiams ir ištikimiausiems bendrovės darbuotojams. „Kol kas darbo yra tiek, kiek reikia sutvarkyti įmonės teritoriją, patalpas. Visa gamyba sustojo. Kada ją pavyks atkurti – labai sunku pasakyti. Viską nulems draudimas. Įmonę praktiškai teks atstatyti, nes tai, kas liko – betinka tik nugriauti. Tai padaryti galėsime po gaisro tyrimo“, - sakė E.Valantiejus. Pasak jo, nuostolius taip pat galima tik nuspėti. Kilus gaisrui, sudegė 600-800 kub. m produkcijos. Vien jų vertė – pusė milijono litų. Vienos džiovyklos kaina – 120 tūkst. Lt. Jų įmonė turėjo šešias. Gamybos patalpos, kuriose sudegė ir visi įrenginiai, vertinamos 2 mln. Lt. „Atstatyti galima viską. Tačiau kaip reikės grįžti į rinką? Per mėnesį parduodavome iki 1 tūkst. kub. m produkcijos: fasado dailylenčių, tvoros elementų, medienos, reikalingos namų statybai, įrengimui, apdailai, terasoms. Pagal savo gamybos profilį esame viena didžiausių įmonių Lietuvoje. Sustojus mūsų gamybai, sustojo ir gamybos grandinė Lietuvoje. Turėjome klientų, kurie buvo sudarę sutartis ir produkciją ėmė tik iš mūsų. Dabar stoja ir jų darbas. Mūsų mediena keliaudavo ir į Norvegiją – dabar ten viena įmonė nebegali statyti 25 namų, kuriems naudojama mūsų produkcija. Jei viską pavyks atkurti po pusmečio – nežinau, kaip reikės vėl atrasti savo nišą rinkoje. Labai tikimės, kad ištikimiausi klientai liks“, - pirmadienio rytą kalbėjo E.Valantiejus.
Bendrovės „Akmena“ direktorius Dangiras Samalius sakė, kad medienos apdirbimo įmonei retai pavyksta išvengti gaisro. Užtenka mažos kibirkšties – ir jau liepsna. „Gaisras – sunkiai išvengiama nelaimė medienos įmonėms. Esame degę ir mes – nuo kibirkšties užsiliepsnojo pjuvenos. Medienos apdirbimo įmonės priklauso padidintos rizikos įmonių grupei, todėl esame kaip po padidinamuoju stiklu: privalo veikti priešgaisrinė sistema, teritorijoje turi būti vandens telkinys“, - kalbėjo D.Samalius. Jo vadovaujama įmonė turi savą gesintojų komandą, įmonėje vyksta specialios gaisrininkų treniruotės. Bendrovė „Vara“ per paskutinį dešimtmetį yra patyrusi du gaisrus. Darbo metu užsiliepsnojus gamybinėms patalpoms, ugnį įveikė darbuotojai. Antrą kartą įmonė užsidegė naktį. Pasak „Varos“ vadovo Rimvydo Beniušio, gaisro atveju svarbiausia visiems veikti tiksliai ir turėti vandens. „Pirmoji pagalba yra žaibiška reakcija. Visi turi dirbti kaip laikrodis – ir gaisrininkai, ir darbuotojai. Medienos apdirbimo įmonės privalo turėti kiek įmanoma didesnius priešgaisrinius tvenkinius. Jei vandens mažai – gaisro atveju baigtis yra aiški“, - įsitikinęs R.Beniušis. Šukės kaime medienos apdirbimo įmonę turintis Julius Kalnius kalbėjo, kad laimės dalykas yra išvengti gaisro. Verslininkas yra įsitikinęs, kad kasdien reikia apžiūrėti visus įmonės kampus – ar kur nėra nereikalingų šiukšlių, numestų nuorūkų. „Belieka stebėtis sutapimais: dieną prieš gaisrą į įmonę atvyko priešgaisrinės tarnybos atstovai, patikrino dokumentus, planus. Viskas buvo gerai, tik patarė nuo tvenkinio patraukti tuo metu ten buvusius du krovinius. Tą ir padarėme. Kas galėjo žinoti, kad rengiamės nelaimei – laisvo tvenkinio prireikė jau kitą dieną po gaisrininkų vizito“, - sakė E.Valantiejus.
|
|
