|
|
|
Kad sodybos stilius būtų vientisas
Dažnai nuosavo namo kieme galime pamatyti pavėsinę, suoliuką, lauko židinį, baseinėlį ar kitų mažosios architektūros elementų. Ką reikia žinoti, norint sutvarkyti savo kiemą, kad jis neatrodytų sudarkytas ir džiugintų šeimininkų ir svečių akį.
Kraštovaizdžio specialistai ne visada kviečiami Į ką reikėtų atkreipti dėmesį apželdinant savo sklypą ar statant mažosios architektūros elementus, patarė Klaipėdos universiteto botanikos sodo architektė – dendrologė Rita Goliakovienė. Žmogus, įsigijęs sklypą, užsisako namo projektą, tačiau, kaip pastebėjo R.Goliakovienė, tik retais atvejais kviečiamas kraštovaizdžio specialistas. Todėl kartais tenka pamatyti neskoningai tvarkomas sodybas, kur nėra jokio stiliaus, o tik atsitiktinių elementų kratinys. Viskas prasideda nuo sklypo ar kvartalo dislokacijos, jo išplanavimo. Apie kokybišką sklypo tvarkymą negalima kalbėti, jeigu jis numestas viduryje laukų – kur nėra net privažiuojamo kelio. Stiliaus vientisumo kokybei pasiekti taip pat dažna kliūtis yra statinio ir sklypo neatitikimo dydžiai. Nedideliame sklype stovi nemažas namas, o pats sklypas aptvertas aukšta medine tvora. Tokiomis sąlygomis sukurti išskirtinę aplinką sunku, nebent izoliavus sodelį nuo jį supančios aplinkos, tinkamai parinkus mažąją arhitektūrą ir želdinius. Nedideliuose sodeliuose galima pamatyti labai panašius akmenų baseinėlius, pavėsines, augančius spygliuočius. Ateityje kažkas gal ir pasikeis – užaugs augalai, prislopins dominuojančias tvoras. Nelygiame reljefe išspręsti sklypo sutvarkymą galima kur kas įdomiau. Galima natūraliai įrengti alpinariumus, tiltelius. Kas tinka dideliame sklype – netinka mažame Kraštovaizdžio išplanavimas didelėje kaimo sodyboje yra įdomesnis negu mažame sklype. Mažosios architektūros formos daug kur pereina į augalines formas. Vietoj tvoros galima auginti laisvas medžių gyvatvores, kurios užstoja vėją ir saugo nuo žvėrių.Tokiame sklype tvenkinys dažniausiai būna didelis su žuvimis ir paukščiais, ir natūraliai įsilieja į aplinką. Dažnai kaimo sodybose netinkamai sprendžiamas privažiavimų ar kiemo dangų panaudojimas. Labiausiai tam tiktų birios dangos. Jas sunkiau įrengti ir prižiūrėti, bet jos labiau dera su augalais. Tačiau žmonės kaime, kaip ir mieste, pasirenka betoninę dangą ar asfaltą. Nereikia kaimo sodybos tvarkyti taip, kaip mieste. Tam tikras neišbaigtumas ar chaosas, nenupjauta žolė, atsitiktiniai elementai suteikia jaukumo ir pagyvina sodybą. Dabar labai madinga kurti japoniškus sodelius. Bet tam reikia turėti ne mažesnį negu 10 arų sklypą, kad sodelį būtų galima atskirti nuo visai kitokio stiliaus gyvenamojo namo. Nepatariama naudoti ir daug įvairių detalių. O jei taip, tai reikia turėti vientisą stilių. Visko prikištame sklype žmogus greit pavargsta ir norisi iš jo išeiti. Galima sukurti vientisą, pavyzdžiui, kaimišką stilių. Sodyboje sukurta gamtinė aplinka – lyg taip ir turėjo būti – niekas neprojektuota. Mažoji architektūra nėra ilgaamžė Mažosios architektūros formos turi laikinumo charakterį ir į jas nereikia investuoti per daug lėšų. Mūsų klimatas greit gadina įvairių dangų paviršių. Esančios formos greit įgrįsta ir po šešerių- septynerių metų žmonės pradeda mąstyti apie naują juos supančią aplinką. Todėl daryti kažką tokio, sunkiai pakeičiamo, neapsimoka. Sklypo užpildas galėtų būti lengvai keičiamas. Išbetonuotas kiemas ar didelis kaskadinis baseinas sunkiai išardomi. „Tvarkant sklypą pirmiausia reikia žinoti, ką norėtume matyti savo sklype. Ir reikia skirti, ką tikrai norime turėti ir be ko galime apsieiti“, - sakė R.Goliakovienė. Jos nuomone, reikėtų stengtis kuo daugiau vietos palikti žalumai. Nedideliame sklype nereikėtų projektuoti dirbtinai iškeltų alpinariumų, keisti požiūrį į teritorijos aptvėrimą – stengtis atsisakyti aklinų tvorų. Nebūtina, kad sklype vyrautų spygliuočiai. Lapuočiai ir gėlės džiugina sielą vis atsinaujinančiu žydėjimu. Pas mus dar nėra labai mėgstamos ir pergolės. Jos gali būti metalinės ar padarytos iš medžio. Apaugusios augalais jos papuošia aplinką. Nebūtina, kad sodo sklypas būtų sutvarkytas idealiai. Sodas juk skirtas aktyvesniam gyvenimui negu kambaryje. Kartais, žiūrint į sklypą, matosi, kad jis gražus, tačiau ne kiekvienas gali pasakyti, kodėl taip yra. Tik specialistas gali pasakyti, kad taip yra dėl geros augalo ir architektūrinio elemento dermės, kai jie neužgožia vienas kito – kas galima interjere, to negalima eksterjere. R.Goliakovienė pastebėjo, kad užsienyje žmonės mažiau linkę atsitverti aukštomis tvoromis. Einant gatve galima matyti gražius, originalius kiemelius. Turėdami net mažus žemės plotelius prie gatvės jie sugeba atsitverti želdiniais nuo važiuojamosios dalies, kartais tam panaudodami ir augalus, augančius vazonuose ar konteineriuose. Jei žmonės turi bendrą kiemą, taip pat neskubama atsitverti tvoromis. Tam panaudoja gyvatvores ar kažkokius kitokius augalus, todėl atrodo estetiškai ir patraukliai, nors vieni savo žemės lopinėlyje augina gėles, o kiti - daržoves. Dažnai čia žmonės pirmą vietą skiria žalumai, o ne tvoroms.
|
|
