Detektyvas: dėl ko nuseko Akmena

Dvi savaites Kretingos užtvanka buvo sausa. Tik vakar vanduo vėl pamažu pradėjo tekėti. Kodėl taip nutiko – lieka neaišku.

Birutės gatvėje šalia Akmenos upės gyvenanti Aniceta Maksvytienė tapo reto reiškinio liudininke: prieš dvi savaites nusekus upei, vadinamąja užtvanka nustojo bėgti vanduo. Sutapimas: „Pajūrio naujienoms“ pradėjus domėtis, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį srovė atsirado, tačiau specialistai kraipo galvas – neaišku, kodėl tėkmė tokia menka.

Daugiau negu tris dešimtmečius prie upės gyvenanti A.Maksvytienė pasakojo, kad Akmena nuseko staiga – vieną dieną ji tiesiog pamatė, kad vanduo užtvankoje nebešniokščia. Moteris prisiminė, jog per dideles sausras upė retkarčiais nusekdavo, tačiau kad nebebėgtų vanduo per užtvanką, nutikdavę itin retai.

„Mes, vietiniai gyventojai, upę pažįstame. Yra buvę atvejų, kai vanduo nuleidžiamas dėl techninių dalykų – sklendę reguliuodavo komunalininkai. Tačiau šį kartą niekas nieko nereguliavo – srovė dingo staiga, rytą atsikėliau ir pamačiau, kad užtvanka – sausutėlė. Pagailo upės gyvūnijos – ančių, kitų vandens paukščių. Jie buvo įpratę plaukioti, maitintis ant užtvankos“, - kalbėjo A.Maksvytienė.

Kretingiškė svarstė, kad vanduo nusekti galėjo dėl Padvarių užtvankos, mat sausra nebuvusi tokia didelė, kad taip staiga ir smarkiai nukristų upės lygis.

Pasigirdo ir svarstymų, kad Akmena nuseko ir dėl Tūbausiuose pradėjusios veikti vandens elektrinės.

Tūbausių betoninė užtvanka šiuo metu iš tiesų sausa – vanduo nutekinamas per elektrinę, kur gaminama elektros energija. Tačiau šią elektrinę apžiūrėjęs ilgametis melioracijos specialistas, dirbęs Savivaldybėje, Antanas Būta sakė, jog elektrinė visiškai nesusijusi su tuo, jog Akmena nuseko.

„Kol nebuvo elektrinės, vanduo bėgo per užtvanką. Tačiau įrengus elektrinę, vanduo praleidžiamas pro ją, todėl betoninė užtvanka ir yra sausa. Elektrinė, priklausanti bendrovei „Enga“, veikia apie pusmetį. Ji dirba pačiu minimaliausiu pajėgumu – įjungiama vos vienai ar dviem dienoms per savaitę. Jei vasara bus sausa, elektrinė gali ir visai neveikti. Kaip bebūtų, ji su vandens lygiu Akmenoje nėra susijusi“, - teigė A.Būta.

Apžiūrėjęs Tūbausių ir Padvarių užtvankas, A.Būta sakė, kad šios nėra nusekusios – Padvariuose vanduo bėga per užtvankos viršų, kaip ir turėtų būti.

Pasak specialisto, sanitarinis užtvankų ir upės vandens debetas yra geras.

„Sanitarinis vandens debetas yra nustatytas kiekis vandens, kuris palaiko gyvybę vandens telkinyje. Kol kas upėje jis atitinka normas“, - sakė A.Būta.

Kol Kretingos užtvanka, specialistų vadinama nuopila, dar buvo sausa, A.Būta svarstė, kad upė šiek tiek nusekti galėjusi dėl pakankamai mažo kritulių kiekio. A.Būta taip pat turėjo įtarimų, kad Akmenos upės lygis reguliuotas specialiai, pakeliant Birutės gatvėje įrengtą sklendę.

„Žiema buvo sausa, pavasarį nebuvo didelių potvynių, todėl į upę nepateko didelis kiekis gruntinio vandens. Galima tik svarstyti, ar to pakako, kad užtvanka išsausėtų. Tačiau iš Padvarių užtvankos į upę paduodamas sanitarinis debetas yra pakankamas, kad nedvėstų žuvys, kiti gyvūnai turėtų maisto ir deguonies. Dar tarybiniais metais buvo atvejis, kai Akmenoje upės lygis nukrito 1 metrą. Tą vasarą siautė sausra. Jei šią vasarą iš tiesų trūktų vandens, pirmiausia sausėti pradėtų Tūbausių užtvanka, tada – Padvarių, ir, galiausiai – Akmenos upė“, - aiškino A.Būta.

Iš pradžių manęs, kad Kretingos užtvankos lygį Birutės gatvėje kažkas galėjęs pareguliuoti specialiai, šią versiją A.Būta atmetė, apžiūrėjęs sklendę.

„Kai sklendė pakeliama, vanduo per nuopilą nebebėga, o pradeda didele srove tekėti pro rytiniame upės šlaite esantį vamzdį. Sklendę uždarius, vanduo teka per nuopilą“, - sakė A.Būta.

Aniceta Maksvytienė pasakojo, kad užtvanka išdžiūvo staiga.

Tačiau apžiūrėjęs įrenginį jis patvirtino, kad liestas jis nebuvo. Specialistas spėjo, kad įrenginys galėjęs užsikišti. Pasak jo, yra buvę Kretingoje žmonių, kurie buvo įsitikinę, kad upės lygį reikia reguliuoti.

„Vis dėlto tikrosios priežasties, kodėl buvo nustojęs bėgti vanduo, negalėčiau pasakyti. Tik esu įsitikinęs, kad kilnoti sklendės be reikalo nereikia. Tūbausiuose yra buvęs atvejis, kai sklendę savavališkai atidarė brakonieriai. Tada teko kviesti narus ir remontuoti įrenginį – tai kainavo 30 tūkst. litų. Jų be reikalo judinti negalima, nes sklendės – kaip ir vienkartinės“, - kalbėjo A.Būta.

Pasak jo, už sklendę Kretingoje yra atsakingi komunalininkai ir tik jie turi teisę ją pakelti ar nuleisti. Įrenginį apžiūrėjęs bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vyresnysis vadybininkas Stasys Jurgutis patikino, kad paskutiniu metu sklendė kilnojama nebuvo. Tačiau paaiškėjo, jog ji nebuvo pakankamai gerai uždaryta. Vis dėlto tai negalėjo būti tikroji priežastis, kodėl upė nuseko.

„Sklendėje buvo tarpas. Uždarėme iki galo, vanduo pradėjo tekėti. Tačiau srovė nėra tokia, kokia turi būti. Vandens yra per mažai. Vadinasi, kažkas vyksta Padvarių užtvankoje, nuo kurios ir priklauso vandens kiekis Akmenos upėje“, - įsitikinęs S.Jurgutis.

Prie Padvarių užtvankos verslą vystantis Savivaldybės tarybos narys Algimantas Šoblinskas sakė, kad kol kas vanduo užtvankoje bėgantis per viršų. Tai reiškia, kad vandens lygis yra pakankamas, užtvanka nusekusi nėra. Tačiau A.Šoblinskas teigė pastebėjęs, jog Akmena iš tiesų nusekusi. Jo nuomone, dėl kritulių trūkumo to nutikti negalėję – verslininkas mano, kad taip galėjo įvykti, jei kažkas darinėjo sklendę Kretingoje.

• Rašyti komentarą (20)