Senolei – artimųjų meilė ir pagarba

Kretingoje gyvenanti Ona Beniušienė švenčia savo 100-ąjį gimtadienį. Garbingo jubiliejaus proga jos pasveikinti atvyko ir rajono vadovai.

Pasveikinti Onos Beniušienės susirinko ir vyresniosios kartos giminės (iš kairės): Plecida Girdenienė, Jonas Jurkus, dukra Stanislava, pas kurią senolė gyvena jau apie tris dešimtmečius, bei sūnus Stasys.

Dabar šimtametė gyvena dukros Stanislavos Jurkienės namuose.

O.Beniušienė kilusi iš Kurmaičių. Čia ji užaugino penkis savo vaikus: keturis sūnus - Antaną, Petrą, Stasį, Steponą ir dukrą Stanislavą. Deja, Stepono jau nebėra gyvo.

Sūnaus Stasio pastebėjimu, motinos gyvenimas nebuvo lengvas – tėvas buvo patekęs į kalėjimą ir motinai vienai reikėjo rūpintis vaikais, todėl visą gyvenimą ji sunkiai dirbo. Buvo metas, kai dirbo prie geležinkelio ir kilnojo sunkius medinius pabėgius.

Pašnekovas pasakojo, kad mamai teko dirbti ir žemės ūkio darbus. Kad šeima nealktų, jie laikė ožką, kiaulę, augino bulvių. Atmintyje išliko ir dažnai mamos verdama pieniška sriuba.

„Mama mus labai mylėjo ir tik kartą esu gavęs su rykšte – nes ožką pririšau taip, kad ši pasikorė“,- vaikystės prisiminimais dalinosi Stasys, kuris baigė jūreivystės mokyklą Klaipėdoje ir vėliau dirbo žvejybos laivyne.

Proanūkės Jurgitos Pivorienės nuomone, O.Beniušienė, kurią ji taip pat vadina močiute, - labai geras, dvasingas ir religingas žmogus. Ji ne tik anūkams ir proanūkiams sekė pasakas, dainavo, bet ir mokė tikėti Dievu. Anksčiau močiutė mėgdavusi pasakoti apie praeitį ir jos labai įdomu būdavo klausytis. Deja, dabar senolė sunkiai girdi ir mato.

O.Beniušienė nemėgo lankytis pas gydytojus, ir dabar tik esant būtinam reikalui vyksta į ligoninę. Per visą savo amžių nė karto nesilankė pas dantų gydytojus. Neteko jai ilsėtis ir sanatorijiose ar poilsio namuose.

O.Beniušienė nesikišo į suaugusių vaikų gyvenimus, o leido jiems patiems spręsti, kaip turi elgtis gyvenimiškose situacijose, tačiau mielai prižiūrėdavo jų atžalas.

Užaugę vaikai mamos nepamiršta ir atvyksta jos aplankyti, tačiau dažniausiai čia užsuka anūkai ir proanūkiai.

- Su močiute dabar mūsų - net penkios kartos,- sakė J.Pivorienė, su malonumu prisimindama tuos laikus, kai močiutė ateidavo jos pasiimti iš vaikų darželio.

• Rašyti komentarą (5)