|
|
|
Naujai atrado Margininkų piliakalnį
Senosios Įpilties bendruomenė, pasirūpinusi iškirsti ligi šiol nevalytus brūzgynus ant Margininkų piliakalnio, vadinamojo Kario kalno, šiuo įspūdingu istoriniu objektu bei nuo jo atsiveriančiais vaizdais gerokai nustebino net kultūros paveldo specialistus.
Sieks bendrystės su latviais Margininkų piliakalnis stūkso Senosios Įpilties miškų apsuptyje, prošal vingiuoja pirmykštį natūralų grožį išsaugojusi Šventosios upė. Ši upė čia pat, piliakalnio papėdėje, atskiria dvi valstybes – Lietuvą ir Latviją – bei dvi broliškas baltų tautas. Stačiais, iš krūmokšnių ir laukinių erškėčių raizgalynės išvaduotais šlaitais užkopus į viršukalnę, atsiveria vaizdai į kitapus Šventosios plytinčias kaimyninės Rucavos žemes, Muižės kalną ir Šventąjį šaltinį. „Tikėtina, kad giminingos baltų gentys šūksniais ir ugnies ženklais pranešdavo viena kitai apie artėjančius pavojus ar kitus svarbius gyvenimo momentus“, - žvelgdamas į atsiveriančius tolius, svarstė Kretingos rajono paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas. Jo mintį pratęsė Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas, kurio iniciatyva svečiams ir buvo aprodyta ši istorinė vietovė: „Su kaimynais latviais ketiname įgyvendinti bendrus kultūrinius ir turistinius projektus. Šių vietovių žmonės bendravo prieš šimtmečius, praeityje gyvavusią bendrystę pabandysime atgaivinti“. Netoliese nuo piliakalnio, maždaug už 1 km, yra išlikusios ir senojo, XIX a. pabaigoje nutiesto, Karaliaučiaus-Peterburgo trakto liekanos. Pagal viešųjų darbų programą jau antrą mėnesį dirbantys žmonės dabar valo Margininkų piliakalnio papėdes, šienauja Šventosios šlaitus, kad matytųsi valstybinę sieną žymintys stulpai, kurie išsidėstę palei visą Lietuvos Respublikos pasienį. Stebino unikali pylimų sistema Pati Margininkų piliakalnio struktūra nustebino ir užminė praeities mįslių karo istorija besidominčiam Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiajam valstybiniam inspektoriui Laisvūnui Kavaliauskui. „Unikalus dalykas, kad čia buvo įrengta pylimų sistema: maždaug 2 ha teritorija apsupta dviem pylimais. Viduramžiais čia turėjo gyventi labai galinga bendruomenė: šis kalnas nėra vien supiltas rankomis – mūsų protėviai piliakalniui įrengti panaudojo natūralią kalvą. Priešpilyje gyveno gynėjai bei amatininkai, kurie, pralaužus pylimų gynybą, susitelkdavo viršukalvėje – pačioje pilyje“, - tvirtino L. Kavaliauskas. Šias vietoves, tvirtino E.Stalmokas, dar prieš 40 metų gerai ištyrinėjo kraštotyrininkas Ignas Jablonskis. Jis parodė ir šių vietovių gyventojų kadaise naudotą šaltinį, kurį ligi šiol ženklina du išlikę akmenys. Per upeliuką, ištekantį iš šio šaltinio, įpiltiškiai ketina suręsti žagarų tiltelį ir pastatyti informacinį stendą. Tačiau išoriniu vadinamas pylimas sukėlė spėlionių A.Mulvinskui bei L.Kavaliauskui: jie svarstė, ar tai nesą iš I pasaulinio karo išlikę apkasai.
Ant piliakalnio šlaitų jis pastebėjo ir ryškių II pasaulinio karo žymių – paliktų duobių. Dėl to vietiniai gyventojai šį piliakalnį ilgai vadinę Karo kalnu. „Vokiečiai per karą lygumų kraštuose, kur kalvų nedaug, piliakalnius pritaikydavo gynybai – šlaituose dažniausiai įsirengdavo bunkerius. Kitus piliakalnius, tarkim, Alkos kalną Dimitrave, panaudojo kaip masines kapavietes“, - pastebėjo paveldosaugininkas. Pilies kalno papėdėje – moderni poilsiavietė „Kasmet prižiūrėti Margininkų piliakalnį teks pačiai bendruomenei – pasirūpinti, kad nebeužželtų išvalyti plotai“, - tvirtino E.Stalmokas. Pavasarį iškirsti krūmokšniai sukrauti į krūvas, kad išdžiūtų, - jie bus išvežti ir panaudoti biokuro gamybai. Šią vasarą atostogų iš užsienio sugrįžtančius artimuosius įpiltiškiai nustebins ir jau pradedamu įgyvendinti ES finansuojamu projektu - vadinamojo Pilies kalno prieigose, 85 arų plote, įrengiama poilsio zona. Ji gerokai pakeis istorinio kaimo veidą: bus įrengtas apžvalgos bokštas, įrengta estrada, pavėsinės, vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės, šiuolaikinis lauko tualetas, 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai, atstatytas sutrūnijęs kryžius. Sykiu su paveldosaugininkais suderinti šios rekreacinės zonos techninį projektą į Senąją Įpiltį buvo atvykęs ir projekto vadovas Marijus Gricius bei statybos darbus atliksiančios bendrovės „Arkosta“ savininkas Algimantas Bružas. Prieš pradedant statybos darbus, beliko atlikti archeologinius šios vietovės žvalgymus. „Kažkada čia būta žvyro karjero, o teritoriją išsamiai tyrinėjo generolo Vlado Nagio-Nagevičiaus komanda“, - tvirtino seniūnas. Jo žodžiais, ši teritorija buvo pradėta tvarkyti prieš 25 metus: daug pastangų ją gražinant įdėjo miškininkas Rimantas Kviklys bei šviesaus atminimo Klaipėdos universiteto docentas architektas Gytis Tiškus su savo studentais. „Tačiau dabar norime įrengti poilsiavietę, kad žmonės bet kur nevažinėtų automobiliais, bet kur nesėdinėtų ir nešiukšlintų. Neuždrausi lankytis gražiose vietose, todėl reikia pagalvoti, kaip sutvarkyti vietovę, kad joje žmonės galėtų ilsėtis ir pramogauti civilizuotai“, - E.Stalmokas įsitikinęs, kad Senosios Įpilties piliakalnių kompleksas – Pilies kalnas bei gretimas Marijos kalnelis, o dabar - ir Margininkų piliakalnis yra ir bus dar labiau saviškių bei svečių mėgstamos poilsio bei turizmo vietos. Faktai Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Įpiltis paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Heinricho rašte. 1261 m. įpiltiškiai sukilo ir padedami žemaičių puldinėjo Livonijos ordino įgulas. Todėl Livonijos ordino riteriai, vadovaujami paties magistro Vernerio von Breithauseno, 1263 m. surengė prieš Įpiltį karo žygį – įgula pasitraukė, o pilį kryžiuočiai sudegino su pasilikusiais gyvais žmonėmis. 1933 – 1934 m. V.Nagys-Nagevičius padarė skersinį piliakalnio pjūvį, ištyrė vartų vietą. Vartus sudarė pylime buvęs 8 m ilgio, 3 m pločio ir 1,8 m aukščio tunelis su ąžuolų stulpų sienomis. Pylime užfiksuoti 8 pagrindiniai jo tvirtinimo etapai: pirmasis – 1,5 m aukščio ir 2,5 m pločio - iš stambių akmenų, kuris buvo vis aukštinamas, supiltą gruntą tvirtinant medžiais, o paviršių grindžiant akmenimis. Piliakalnyje rastas 1 m kultūrinis sluoksnis su geležiniais iečių antgaliais, peiliais, sidabriniais spiraliniais lydiniais, žiesta keramika.
|
|
