Naujakurių gyvenvietėje kuria bendruomeniškumo tradicijas

„Pažvelkite, kiek pas mus – vaikų, jaunimo, kiek jaunų šeimų. Tai dėl jų mes buriamės. Norime, kad mums ir mūsų vaikams būtų gera Valėnuose, kad kaimas gražėtų, kad visi čia turėtų ką veikti ir jaustųsi tikrais bendruomenės nariais“,- kalbėjo Airida Jonkuvienė, kuri, vadovaudama vos prieš pusmetį įkurtai Valėnų kaimo bendruomenei, kaimo gyventojus jau sukvietė ir į pirmąją vasaros šventę.

Valėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Airida Jonkuvienė (kairėje) tikisi, kad susivienijusiai bendruomenei pavyks pasiekti visai gyvenvietei svarbių tikslų.

Tarsi patvirtindami Valėnų kaimo bendruomenės pirmininkės A.Jonkuvienės žodžius, vasaros šventės vietoje, kuria tapo prie ambulatorijos esanti teritorija, jau nuo ryto dūko vaikai ir paaugliai. Besiniaukstantis dangus ir protarpiais pasirodantis lietus neišgąsdino mažųjų valėniškių, kurie entuziastingai dalyvavo sportinėse užduotyse, estafetėse, stalo žaidimuose, o labiausiai džiaugėsi sėkmingai iššifravę užuominas ir radę gyvenvietėje paslėptą lobį – trilitrinį stiklainį, pilną saldžių dovanų. Vaikai visą savo energiją galėjo išlieti ir šokinėdami ant batuto, kurį šventės nuotaikai sukurti parūpino ūkininkas Virginijus Čėsna.

Ką veikti vasaros šventėje turėjo ir suaugusieji – jie buvo įtraukti į įvairias rungtis, o vėliau jėgas atgavo prie bendro vaišių stalo, kurį patys ir susiruošė: kas iš namų atsinešė vaisių, daržovių, sutepė sumuštinių, o kai kas – pasirūpino saldžiais gardėsiais ar visą statinaitę naminės giros užraugti.

Anot A. Jonkuvienės, toks ir buvęs pirmosios vasaros šventės tikslas – labiau vienas kitą pažinti, susidraugauti, pasidalinti idėjomis ir kurti bendruomeniškumo tradicijas, mat nemaža dalis Valėnų gyventojų yra naujakuriai.

„Kai rengėme šventę, išsišnekėjome su Valėnų kaimo senbuviais, kad čia seniau vykdavusios kaimo šventės, į kurias netgi muzikantai buvo kviečiami pagroti. Taigi mes atgaiviname jau tarsi pamirštamas Valėnų tradicijas,- sakė A.Jonkuvienė, kuri pati su savo šeima prieš trejus metus atsikraustė iš Kartenos. – Kiek tenka bendrauti su kitų bendruomenių pirmininkais, pradžia visiems buvo panaši: iš pradžių lyg žmonės ir nedrąsūs, atsargūs, abejoja, dalyvauti šventėje ar ne, tačiau vėliau bendruomenės veikla „įsivažiuoja“, ji išjudina visą gyvenvietę.“

Šventėje sutiktos valėniškės Dalia Žiliuvienė ir Jūratė Stankienė sakė noriai dalyvaujančios bendruomenės renginiuose. „Žinoma, kad bendruomenė yra reikalinga. Žmonės, ypač naujakuriai, kurie kaimynus mažiau pažįsta, užsidaro savo namuose, savo gyvenimuose ir vienam su kitu susitikti pabendrauti laiko tarsi nebelieka. Dabar tikrai vietiniams bus ką veikti, kur dalyvauti, į veiklą bus įtraukti ir vaikai“,- pasakojo D.Žiliuvienė ir J.Stankienė, kurioms Valėnai yra gimtoji vieta.

Valėnų vyrai jėgas pasitikrino traukdami virvę.

A.Jonkuvienė pasakojo, kad pirmoji mintis Valėnuose suburti kaimo bendruomenę kilo, pradėjus minti valdiškų institucijų slenksčius, prašant, kad būtų išasfaltuotas kelias į gyvenvietę, kurio ilgis – 5 km.

„Paėmėme pavyzdį iš laukžemiškių – jų sėkmė įkvėpė ir mus. Tačiau esu įsitikinusi, kad ne tik būtinybė asfaltuoti kelią suvienys mūsų bendruomenę: bendri tikslai kuria naujus siekius,- kalbėjo A.Jonkuvienė. – Paradoksalu: nors Valėnai yra prie pat Kretingos, tačiau esame užmirštas kaimas. Net gyvenvietės pavadinimo iki šiol nebuvo, ir kaskart žmonės, norėdami atvykti pas mus, klaidžiodavo, ieškodami Valėnų. Laimei, jau gavome pažadą, kad ženklas su gyvenvietės pavadinimu kelyje atsiras dar šį mėnesį.“

A. Jonkuvienė įsitikinusi: tik patys gyventojai būdami iniciatyvūs gali sukurti gerovę visam kaimui. „Juk jei mes neprašytume kelio asfaltuoti, iš kur tarnyboms žinoti, kad mums to reikia? Dabar, susibūrę į bendruomenę, esame stipresni ir galime pasistengti ir dėl savęs, ir dėl kitų. Gražios gamtos apdovanotuose Valėnuose jau dabar yra daug naujakurių, jaunų šeimų – iš viso 139 žmonės, iš kurių apie 40 yra vaikai. Girdžiu, kad čia apsigyventi norėtų ir daugiau šeimų, tačiau žmones atgraso mintis, kad į namus reikia dardėti dulkėtu žvyrkeliu“,- kalbėjo A.Jonkuvienė.

A.Jonkuvienė pasidžiaugė, kad jaunos Valėnų bendruomenės nariai yra vieningi ir kiekvienas pagelbsti kuo tik gali. Tačiau kur bendruomenei telktis, kai Valėnų kaime vienintelė valstybinė įstaiga tėra ambulatorija, – vis dar lieka neišspręstas klausimas.

„Sumanėme organizuoti šventę, neturėdami net pastogės, kur susirinkti,- apie bendruomenėje vyraujančią optimistinę atmosferą kalbėjo A.Jonkuvienė. – Pas mus nėra nei kultūros namų, nei mokyklos, nei kitokių visuomeninių įstaigų, kuriose būtų galima žmonėms susirinkti, organizuoti renginius. Net valstybinės žemės Valėnuose tėra mažas lopinėlis – laimei, vietos vaikų krepšinio aikštelei įrengti suteikė privačios valdos savininkas. O daugiau vietos jaunimui ir nėra kur susieiti, pabūti, jam nėra kuo užsiimti. Todėl mes labai vertiname Žalgirio seniūnijos seniūno Broniaus Talmonto palaikymą – seniūnijos rūpesčiu gavome naudotis didele palapine – ji šįkart ir tapo mūsų šventės namais.“

• Rašyti komentarą (1)