|
|
|
Pašalins „afganistaną“ - atstatys kultūros namus
„Per ilgai Kartenos miestelyje užsitęsė šitas „afganistanas“. Todėl šiandien privalome galutinai apsispręsti – atstatyti ar ne kultūros namus, kad griuvėsių čia nebeliktų“, - į Kretingos rajono politikus, praėjusį antradienį atvykusius į Karteną nulemti kultūros namų likimą, kreipėsi meras Juozas Mažeika. Išvykdami 11 politikų vieningai balsavo už naujus kultūros namus vietoj griuvėsių krūvos. Statybininkai pabėgo Kartena, anot J.Mažeikos, yra pats karščiausias taškas, todėl į ją ir buvo numatytas pirmasis jo potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl rajono kultūros įstaigų pertvarkos vizitas. Kultūros paveldo teritorijoje esantys senieji Kartenos kultūros namai turėjo būti rekonstruoti, paliekant senąsias rąstines sienas. Įgyvendinti šį projektą iš ES fondų gauta 1,28 mln. Lt, - išvien su Kretingos rajono savivaldybės dalimi statinio rekonstrukcijai skirta suma siekia 1,4 mln. Lt. Konkursą statyti laimėjusi Klaipėdos statybos bendrovė „Klaista“ už 60 tūkst. Lt užsakė tyrimus, kad būtų nustatyta rąstų kokybė, kurie parodė, kad rąstai sutrūniję ir juos reikalinga keisti. Senąjį statinį išgriovę ir palikę laužą, statybininkai iš Kartenos išnyko kaip dūmas. Lūženų krūva riogso jau visus metus. Tarybos narių nuomone, šiandien už 1,4 mln. Lt pastatyti kultūros namų tokių, kokie numatyti projekte, – neįmanoma, todėl reikalinga arba atsisakyti sumanymo, arba koreguoti projektą. Kultūros namus Kretingos rajono politikai jau anksčiau siūlė įkurdinti Kartenos mokykloje, kur nuspręsta atidaryti daugiafunkcinį centrą, tačiau tam nepritaria patys karteniškiai. Bendruomenė – kantri, bet reikli „Kultūros namų Kartenai verkiant reikia: jeigu nepavyks pagal pirminį sumanymą, tai nors mažesnių. Seniūnijos ir mokyklos salėje telpa iki 60 žmonių. Vadinasi, niekad į Karteną neprisikviestume profesionalių kolektyvų, nes jiems ir finansiškai nenaudinga, ir tinkamų higienos sąlygų nėra“, - savo nuomonę išdėstė Kartenos seniūnė Aistė Ivanovaitė. Kartenos bendruomenės pirmininkė Jurgita Kikalienė taip pat patikino, jog miestelio žmonės nori matyti atkurtus kultūros namus. Kartenos kultūros skyriaus vadovė Martina Žąsytienė sakė dirbanti čia jau 33 metus: „Nesvarbu - aš ar kitas dirbs po manęs, bet žmonėms kultūros namų labai reikia. Žiemą po pamaldų žmonės sueidavo - išgerdavome arbatos, pabendraudavome, šiokiadieniais – repetuodavome. Dabar mokykloje jaučiamės kaip šuniui penkta koja - trukdome vaikams ir mokytojams, laikinai saviveiklininkus priglaudė seniūnija“. „Reikia sykį apsispręsti ir pradėti darbus – bendruomenė supranta padėtį, neina piketuoti, nes tikisi protingo politikų sprendimo. Nepraraskime nors tų pinigų, kuriuos gavome. Jei atiduotume juos karteniškiams, patys bematant pasistatytų“, - kalbėjo karteniškių atstovas Kretingos rajono taryboje Vytautas Lukauskas. Netikęs Darbėnų pavyzdys J.Mažeika, išklausęs karteniškių nuomonių, paragino pasisakyti ir Kretingos kultūros centro direktorių Praną Razmų. „Aš visąlaik manau, kad Kartena yra strategiškai svarbioje vietoje, tai – ne koks užkampis, o senas miestelis su savo urbanistiniu paveldu. Iš čia kilę kultūros šviesuliai – muzikantas Pranas Narušis, teatro žmonės Balys ir Šarūnas Juškevičiai. Kultūros namus reikia atstatyti, manau, jog visoje Lietuvoje - retas atvejis, kad nuo miestelio veido dingtų kultūros paveldo objektas“, - įsitikinęs P. Razmus.
Žmonėms reikia bendravimo: kultūra nėra verslas, bendrystė ir ateina per kultūrą, - minčių blyksnių pažėrė Valerija Žalienė, o ją papildė Jūratė Laučiūtė: „Per kultūrą pasireiškia tautos dvasia, ir jeigu į kultūrą nekreipsime dėmesio, kaipgi galime kalbėti apie tautos dvasingumą? Turime Darbėnų patyrimą: miestelyje neliko kultūros namų, kultūrą pakišo po mokyklos stogu - nėra nei gerų sąlygų, nei tikros dvasios“. „Jei nėra kultūros namų, vadinasi, nereikia nė bažnyčios, mokyklos. Statykime už tiek, kiek yra pinigų – mums nereikia giganto su keliais tualetais. Vis tebelaukiame išsižioję, kada miestelyje bus švaru – betgi statyba ir parsideda nuo švaros“, - replikavo salėje sėdintieji karteniškiai. Ketina purtyti bėglius Darius Petreikis taip pat manė, jog reikalinga statyti, sumažinant centro patalpas: „Trūkstant pinigų biudžete, utopiška manyti, jog papildomą milijoną pavyks nugvelbti iš kitų sričių“, - perspėjo jis. „Žemė – nupirkta, projektas – taip pat, pinigai statybai – gauti, - svarius akcentus sudėliojo Alvydas Jonaitis. – Tačiau tam, kad pastatytume tokį statinį, koks buvo numatytas, šiandien nebeužtektų nė 2 mln. Lt, - tad arba koreguojame projektą, arba statome daugiafunkcinį pastatą“. A. Jonaitis taip pat buvo griežtas dėl bendrovės „Klaista“ atsainumo: „Nepaimsi jų už pakarpos, bet nejaugi niekaip negalima jų paveikti, kad sutvarkytų teritoriją? Pinigus jie paėmė, o atrodo, kad Savivaldybė nieko nedaro. Antstoliai turėtų konstatuoti faktą, nufotografuoti ir dokumentus siųsti į Ūkio ministeriją. „Klaistą“ reikia paduoti į teismą ir dar prisiteisti, kad atlygintų nuostolius. Gana, jau užtektinai Kretingoje broko pridarė, o atvažiuoja į Savivaldybę, čia juos paglosto ir išleidžia“. Savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, atsakydama į A.Jonaičio pastabas, teigė, jog dėl „Klaistos“ neatliktų darbų jau dukart buvo kreiptasi į Darbo inspekciją, tačiau poveikio - jokio. Koreguoti projektą, pritaikyti jį pagal esamas lėšas ir pradėti Kartenos kultūros namų statybą, - tokį sprendimą vienbalsiai priėmė visi 11 specialią darbo grupę sudarančių Kretingos rajono tarybos narių. J.Mažeika taip pat patikino, jog su Savivaldybės specialistais ketina apsvarstyti „Klaistos“ atsakomybės problemą.
Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos komentaras:- Kultūrai yra skirta per 5 proc. Kretingos rajono biudžeto lėšų – tai sudaro 4,474 mln. Lt. Pagal procentą, palyginus su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, pas mus – daugiausiai. Todėl, Kretingos rajono tarybos narių pageidavimu, ir buvo sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrėtų kultūros įstaigų tinklą: gal kažko per daug ir ko galima atsisakyti, o ne dėl Kartenos problemos. Kartenoje nesyk buvo lankytasi ir anksčiau, ieškota alternatyvių būdų. Apžiūrėjome mokyklą, tačiau neradome laisvo žemės sklypo priestatui, o mokykloje įrengti salę nėra galimybių dėl tam nepritaikytų pastato konstrukcijų. Šįkart darbo grupė vietoje įvertino situaciją. Kartena – neeilinis miestelis: kultūros namai buvo įkurdinti bažnyčiai priklausiusiame pastate – prieškariu čia buvo parapijos namai. Juos nuomojomės iš bažnyčios, o kai pradėjo griūti, į svetimą turtą neinvestavome lėšų. Tačiau tuometiniam klebonui Rolandui Karpavičiui pasiūlius, prieš keletą metų pastatą nupirkome, pagal turto įvertinimą sumokėję per 100 tūkst. Lt. Tikėjomės statinį renovuoti, gavę europinę paramą, tačiau užsikrovėme kuprą. Nemanau, kad naujus kultūros namus bus sudėtingiau išlaikyti, negu senus ir kiaurus. O geros sąlygos žmonėms bei sutvarkyta aplinka savaime kuria kultūrinę erdvę.
|
|
