|
|
|
Jauno ūkininko entuziazmo nesudegino
„Po tokių įvykių nusvyra rankos, bet stengiuosi neprarasti optimizmo. Negi dabar mesi ūkį? Nesėkmės žmogų užgrūdina“,- įsitikinęs 34 metų ūkininkas Ramūnas Žilinskis iš Klausgalvų kaimo, kurį gaisras ištiko jau antrą kartą per metus. Ugniai sunaikinus traktorių, dabar R.Žilinskis skaičiuoja tūkstantinius nuostolius gaisrui supleškinus apie 230 rulonų šieno. „Gerai, kad galvijus jau galiu šerti šviežiu šienu. Kitaip būčiau turėjęs pirkti šieno, nes daugiau jo atsargų nebeturėjau“,- sakė R.Žilinskis, kuris laiko daugiau kaip šimto galvijų bandą: melžiamų karvių bei bulių. Gesino 10 valandų Bendrasis pagalbos centras pranešimo apie gaisrą Leliūnuose sulaukė 4.49 val. – į vietą atvykę ugniagesiai išvydo liepsnose ir dūmuose paskendusį buvusio Salantų tarybinio ūkio mechaninių dirbtuvių pastatą, kurio plotas – 384 kv. metrai. Čia ūkininkas R.Žilinskis, kuris turi žemių ir Leliūnuose, laikė užpernykščio šieno rulonus. Išgelbėti bent dalį šieno buvo neįmanoma: keturi ugniagesių ekipažai – iš Kretingos, Salantų, Mosėdžio (Skuodo r.) ir Šateikių (Plungės r.) – nuo ankstyvo ryto iki 15 val. plėšė šieno sluoksnius, kuriuos perpylė vandeniu. Per šį laiką spėjo pasikeisti ir ugniagesių darbo pamainos. „Degantį šieną sudėtinga gesinti: reikia visą jį išsklaidyti ir perpilti vandeniu. Sušlapinus šieno rulono paviršių, ugnis vis vien smelkiasi gilyn. Tad sulieti reikia visą šieną ir jis tampa bevertis. Negesinti šieno ir laukti, kol jis pats išdegs, budint, kad gaisras neplistų – negalėjome: perkaitus pastato konstrukcijoms, jis galėjo sugriūti“,- apie gaisro specifiką kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Parnarauskas, pasidžiaugęs, kad gesinant gaisrą Imbarės seniūnija atsiuntusi darbininkų ir traktorių, kuriuo buvo galima greičiau ir lengviau išsklaidyti pastate buvusį šieną. „Tokiais atvejais seniūnija negali likti nuošalėje: juk gaisras yra didelė bėda, ir visos institucijos turime dirbti susitelkę, kad pagelbėtume savo bendruomenės žmonėms“, - teigė Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis. Jo teigimu, pastatas, kuriame kilo gaisras, yra įtrauktas į bešeimininkių pastatų sąrašą. Kreipėsi į policiją Ugniagesiai mano, kad gaisras galėjęs įsiplieksti dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi. Tuo neabejoja ir R.Žilinskis, kuris parašė pareiškimą policijai, prašydamas išsiaiškinti, kas tyčia ar netyčia sukėlė gaisrą, ūkininkui, jo teigimu, atnešusį 8 tūkst. Lt nuostolių. „Tai bus paauglių darbas. Ne vieną kartą esu pats užtikęs ten paauglių, kai atveždavau šieno ar atvažiuodavau jo pasiimti. Ant šieno rulonų rasdavau net cigarečių nuorūkų, butelių, tad perspėdavau vaikus elgtis atsargiai,- kalbėjo R.Žilinskis. – Visgi tikiuosi, kad policija išsiaiškintų gaisro kaltininką – juk patyriau didelius nuostolius, norėčiau, kad jie būtų atlyginti. Kitokių priežasčių gaisrui kilti nematau: pastate elektros nėra, o savaime šienas užsidegti negalėjo – jis buvo jau dvejų metų senumo. Kažin ar kas šieną bus padegęs tyčia – priešų neturiu ir su visais stengiuosi sugyventi geruoju.“ R.Žilinskis pripažįsta: nors ir naivu tikėtis, tačiau galbūt atsilieptų patys gaisrą sukėlę asmenys, su kuriais jis sutiktų geranoriškai tartis. „Pats turiu vaikų ir suprantu, kad ne visada žinosi, ką jie gali iškrėsti. Man svarbu būtų susitarti dėl nuostolių atlyginimo“,- sakė R.Žilinskis. Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Merkelis vakar „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad dėl gaisro Leliūnuose bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Kol kas aplinkybės, kodėl užsidegė šienas, nėra aiškios. Dar laukiame ir ugniagesių išvadų, dėl ko kilo gaisras“,- teigė A.Merkelis, kurio teigimu, kol kas įtariamųjų nėra nustatyta. Gaisrą patyrė antrą kartą R.Žilinskis pripažįsta, kad pastatas, kuriame jis laikė šieną, nebuvęs saugus – be langų, durų, tad čia lengva patekti pašaliniams asmenims. Tačiau iki šiol R.Žilinskis taikstėsi su tuo, nes čia laikyti šieną, šalia jo dirbamos žemės buvo patogu, o pastatą užsandarinti būtų reikėję daug investicijų. „Tarsi perspėjimas dėl gaisro pavojaus buvo pernai birželį, kai sudegė mano pusbrolio šienas, kurį jis laikė prie pat esančiame pastate. Nors jaudinausi, kad gaisras gali ištikti ir mane, bet tuo metu neturėjau kur kitur laikyti šieno, tad džiaugiausi, kad vietos žmonės man leido naudotis šiuo pastatu – man buvo svarbiausia, kad šienas guli po stogu,- kalbėjo R.Žilinskis. - Dabar tame pastate šieno daugiau nelaikysiu – per daug skaudžiai nukentėjau. Šiuo metu šieno rulonus jau vyniojame į plėvelę ir juos galime laikyti lauke.“ R.Žilinskį gaisras ištiko jau antrą kartą per vienerius metus: 2011-ųjų spalį dėl trumpo sujungimo elektros instaliacijoje įsiplieskusi ugnis sudegino jo trejų metų senumo traktorių „New Holland“. Kadangi ūkininkavimą remiančios programos paramos R.Žilinskiui suteikti nebegalėjo, jam teko ieškoti asmeninių lėšų naujai technikai įsigyti. „Svarbiausia - kad pats esu sveikas ir turiu jėgų, kad viskas gerai mano šeimai. O turtas yra užgyvenamas. Nenuleisiu rankų ir darbuosiuos toliau. Ūkininkavo mano seneliai, tėvai, tad ir aš kito darbo neįsivaizduoju. Nors esu mechanikas, galėčiau pasirinkit kitą profesiją, tačiau nenoriu: jaučiu žemės kvapą ir myliu savo darbą, esu čia įleidęs šaknis“,- kalbėjo R.Žilinskis, tvirtindamas, kad jam užteks jėgų atsitiesti po jau antrą kartą jo ūkį ištikusio gaisro.
|
|
