|
|
|
Skaičiumi - maži, tikėjimu – stiprūs
Naujoji apaštalų bažnyčia, į Kretingą įžengusi pačioje Nepriklausomybės pradžioje, šią gegužę atšventė savo 20-mečio jubiliejų. Ta proga į šventines pamaldas buvo susirinkę kelios dešimtys bendruomenės narių iš Kretingos, Palangos ir Rūdaičių, atvyko Naujosios apaštalų bažnyčios tarnų iš visos Lietuvos.
Linkėjo stiprėti meilėje Sveikinimo žodžius susirinkusiai bendruomenei tarė Lietuvos vyskupas Artūras Strelčiūnas, krašto vyresnysis Andrejus Andrijanovas bei Kretingos bendruomenės kunigas Michel Einars. „Per 20 metų Kretingos bendruomenė stiprėjo ir įaugo į tarptautinę šeimą. Linkiu nepasilikti prabėgusių metų prisiminimuose, o apžvelgus darbus ir pasidžiaugus jais, žengti tolyn. Nepaisant metų tėkmės, Dievo vaikai visuomet jais ir liks“, - vyskupas A.Strelčiūnas savo kalboje rėmėsi Apaštalų darbų fraze, jog „bendrijos vis stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi“. Anot jo, iš tiesų bendruomenės pradžia buvo ne prieš 20, o prieš 2 tūkst. metų. Nebuvo lengva ir anų laikų apaštalams bei pirmosioms krikščionių bendruomenėms , - jiems teko slapstytis. „Ar šiandien tikrai tikime, kad Jėzus yra Mesijas ir prisikėlė, ir kad jis vadovauja bažnyčiai per gyvuosius apaštalus iki savo sugrįžimo? Medicina tai įrodyti yra bejėgė, mokslininkai irgi negali padėti, atsakyti galime tik savo tikėjimu. Jėzus sakė: „Jeigu turėtumėt tikėjimą nors kaip garstyčios grūdą, lieptumėt uolai griūti į jūrą, - A.Strelčiūnas kvietė bendruomenę, pasitelkus tikėjimą, augti ir stiprėti meilėje. – Laikytis pagrindinio priesako – mylėti Dievą ir savo artimą kaip patį save - kasdienybėje yra labai sunku. Tačiau privalome dirbti patys su savimi ir nenuleisti rankų. Dirbti taip, kaip mūsų tarnystės broliai, vaikščioję iš miesto į miestą, iš krašto į kraštą, ir augindami savo bendruomenes. Ar šiandien tikime, kad Kretingos bendruomenė gali augti? Jei nustojame tikėti, nustojame melstis ir bendrauti su Dievu, kuriam viskas yra įmanoma. Linkiu padaryti tai, kas nuo jūsų priklauso, o kas - nuo Jėzaus, padarys jis pats“. A.Andrijanovas pastebėjo, kad tie 20 metų naujai bendruomenei nebuvo lengvi: „Gyvename dinamiškame pasaulyje – vieni išvyko, kiti nuėjo savo keliais. Nė vieno nenorime teisti, tik palinkėsiu, kad stiprėtų mūsų šeima – nedidelė, bet darni“, - akcentavo jis. „Atėjome pasidžiaugti švente ir vieni kitais, prisimename ir tuos, kurie - nebe su mumis. Meldžiu Viešpatį, kad bendruomenė augtų: tikėjime jau esame sustiprėję, bet pagal skaičių – dar maži“, - sakė M.Einars. Kretingoje – du kunigai Naujosios apaštalų bažnyčios ištakos nėra labai senos: jos pradžia - 1832 m. Anglijoje pastorius Edvardas Irvingas, o Bavarijoje – katalikų kunigas Georgas Lutzas skelbė besiartinančią pasaulio pabaigą: buvo pradėta laukti ateinančio Kristaus ir prašyta atsiųsti apaštalų. Laikytasi nuomonės, jog, kaip ir Kristaus laikais, jų turi būti 12. Tačiau naujai įšventinti apaštalai išmirė, bažnyčia skilo: Anglijoje nunyko, o Vokietijoje susikūrė Naujoji apaštalų bažnyčia, kuri suklestėjo pradėjusi įšventinti nebe 12 apaštalų, o tiek, kiek jų reikėjo bendruomenėms aptarnauti. Pirmosios Naujosios apaštalų bažnyčios Lietuvoje įsikūrė: 1902 m. – Šilutėje, o 1910 m. – Klaipėdoje. Šiuo metu Lietuvoje nuolatos renkasi 35 bendruomenės, vienijančios apie 6 tūkst. narių, jais rūpinasi per 70 tarnų. Naujojoje apaštalų bažnyčioje egzistuoja hierarchija: yra 11 tarnysčių, iš jų žemiausia – diakono, aukščiausia – vyriausiojo apaštalo, šiuo metu šiai bažnyčiai vadovauja Richard Fehr, pasaulyje jam pavaldūs apie 300 apaštalų. Lietuva neturi nė vieno apaštalo. Aukščiausia Lietuvoje yra vyskupo tarnystė, jam paklūsta krašto vyresnieji, kunigai bei diakonai. Į šias struktūras gali iškopti kiekvienas bažnyčios narys - tam nereikia specialaus dvasinio išsilavinimo. Kretingos bažnyčioje yra du kunigai: be M. Einars dar rūdaitiškis Manfredas Vasiliauskas. Naujieji apaštalai išpažįsta Švenčiausiąją Trejybę, Dievo sūnaus įsikūnijimą, Jėzaus Kristaus atperkamąją auką ir Jo prisikėlimą. Bendrijos tikėjimo pagrindas – Šventasis Raštas, tačiau nuo kitų tradicinių krikščioniškų bažnyčių jis skiriasi mokymu apie greitą pasaulio pabaigą, antrąjį Kristaus atėjimą į žemę ir ypač pabrėžiama apaštalų svarba. Ši bažnyčia pripažįsta tik 3 sakramentus: Šventąjį krikštą vandeniu, Šventąjį paženklinimą – Šventosios dvasios suteikimą ir Šventąją vakarienę, kaip ir Jėzaus laikais, per kiekvienas pamaldas laužant duoną ir ja dalijantis. Kretingos bendruomenė - pulsuojanti Kurmaičiuose gyvenantis Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas ir Kretingos bendruomenės pirmininkas 73–jų M.Einars sutiko „Pajūrio naujienoms“ papasakoti apie šios konfesijos ypatumus ir bendruomenės veiklą. - Kaip atėjote į šią bendruomenę ir kuo ji Jus patraukė? - Esu gimęs Bajoruose, Vokietijos pusėje, ir krikštytas evangelikų liuteronų bažnyčioje. Mano žmona Bronislava – katalikė. Po Nepriklausomybės paskelbimo abu ieškojome bendro maldos kelio: Klaipėdoje išbandėme ir Tikėjimo žodžio, ir baptistų bažnyčias, tačiau užvis patraukliausia, pati laisviausia ir demokratiškiausia mudviem pasirodė Naujoji apaštalų bažnyčia. - Kaip tapote kunigu ir ką reiškia ši tarnystė? - Tarnystei mus skiria apaštalai: vyresnybė stebi bendruomenės žmones ir atrenka, kuris tinkamas tarnystei. 1994 m. pirmiausiai buvau paskirtas diakonu – tai žemiausia tarnystė, vėliau tapau kunigu. Kunigas turi žinoti Šventąjį Raštą – tai penas, iš kurio semiamės išminties. Kunigas veda pamaldas ir kalba ne tai, ką pats nori pasakyti, bet tai, ką per jį kalba Dievas. Mūsų kunigai kas sekmadienį keičiasi rotacijos principu – pagal sudarytą grafiką važinėjame po visas Lietuvos bažnyčias. Aš neseniai išgyvenau sunkią ligą, ir dabar tik patarnauju kunigui per pamaldas. - Papasakokit apie Kretingos bendruomenę. - Tai – labai pulsuojanti bendruomenė. Į ją atėjo žmonės, kurie nerado savęs katalikų tikėjime: nusivylė katalikų kunigais, nepripažįsta tradicinės išpažinties ar gyvena nebe pirmoje santuokoje. Pas mus tie dalykai – nesvarbūs, bendravimas – laisvas ir nesuvaržytas, per pamaldas nesiklaupiama ir nesižegnojama. Prisimenu, pirmosios pažintinės pamaldos buvo surengtos Kultūros cente: tada atvyko apaštalas iš Vokietijos, jo paklausyti prisirinko pilna salė, matėsi daug inteligentų veidų. Po to rinkdavomės „Sijos“ patalpose – sueidavo taip pat nemažai žmonių. Tačiau neslėpsiu – vokiečiai tada atveždavo įvairios labdaros, kurią dalindavome po pamaldų. Dauguma ir ateidavo ne iš tikėjimo, o dėl tų siuntų. 1996 m. vyskupas iš Vokietijos Horst Siman skyrė asmeninių lėšų nupirkti dabartines bažnyčios patalpas Rotušės aikštėje, buvusio buitinio kombinato patalpose. Mūsų bendruomenei priklauso bažnyčios nariai ir iš Palangos bei Rūdaičių. Nemažai žmonių išsivažinėjo ar sugrįžo į katalikų tikėjimą, vyresnieji išmirė, Rūdaičiuose beveik nebeliko mūsų žmonių. Dabar į pamaldas besusirenkame apie 15 žmonių. Bendruomenė negausi, bet - gili tikėjimu. Mes rūpinamės savo nariais – senjorais ir jaunimu, lankomi ligoniai. - Iš ko išsilaiko Naujoji apaštalų bažnyčia? - Dauguma mūsų tarnų – pagal savo profesijas dirbantys žmonės, tačiau vyresnybė už administracinį darbą gauna atlyginimą. Yra ir išimčių, tarkim, mūsų vyskupas A.Strelčiūnas turi nuosavą statybų verslą. Mūsų bažnyčiose būna aukų dėžutės, - aukojama laisvu noru ir pagal išgales. Aukos yra renkamos visai pasaulinei Naujųjų apaštalų bažnyčiai, lėšos bendruomenėms paskirstomos iš centro. Tuokiama ir laidojama pas mus taip pat nemokamai. - Kodėl visi Jūsų bažnyčios tarnai vilki juodais kostiumais? - Tokia yra tradicija, gimusi Vokietijoje. Rengiamės vienodai, kad neišsiskirtume iš kitų tikinčiųjų. - Ar moterys gali būti apaštalėmis? - Ne. Tačiau trūkstant kunigų, kalbama, kad moterys galės būti kunigėmis. - Kodėl žmonės Jūsų bendruomenę pavadina sekta? - Nežinau, reikėtų paklausti tų žmonių, kurie taip vadina. Sekta neįsileidžia kitų, o mes esame atviri visiems. Naujoji apaštalų bažnyčia yra juridiškai įregistruota Lietuvos teisingumo ministerijoje, tik Seimas vis neįteisina kaip atskiros religinės bendruomenės. - Kodėl Jūsų konfesija neieško ryšio su kitais krikščioniškais tikėjimais? - Mes esame pati tikriausia Jėzaus Kristaus sukurta ir palikta bažnyčia. Katalikai ir protestantai stipriai nukrypo nuo pirmykščio tikėjimo, bažnyčiose įvedę gausybę ritualų, pamėgę turtus ir prabangą. Bandyta ieškoti ryšio su senosiomis krikščioniškosiomis konfesijomis, tačiau jos nenori pripažinti naujų mokymų ir naujoviškų bažnyčių.
|
|
